Rama: Reforma pėr pensionet prek moshėn 40 vjeē e poshtė
Pëlqej
Abonohu pėr lajmet me e-mail:
E-maili juaj:      Tani, kontrolloni e-mailin tuaj dhe konfirmoni abonimin!
Rritja e pensioneve ėshtė njė opsion jo i preferueshėm nga qeveria edhe pse ėshtė propozim i Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Kėshtu pohoi dje kryeministri Edi Rama gjatė njė interviste nė emisionin “Opinion” tė Blendi Fevziut. Sipas tij, opsioni tjetėr ėshtė heqja e tavanit dhe liberalizimi i kontributeve.

“Ta kenė shumė tė qartė se reforma e pensioneve do tė afektojė ato qė janė sot 40 vjeē e poshtė. Nė tė dyja opsionet, reforma do tė shtrihet nė kohė dhe ėshtė pėr tė shpėtuar vendin e gjeneratės tjetėr”, - tha Rama.

Ai deklaroi mė tej se do tė mbahet premtimi pėr legalizime falas, ndėrsa theksoi se sistemi i gjobave nga policia do tė vijojė nė zbatim tė ligjit duke pranuar se procesi do pėrmirėsohet nė vijim. Kreu i Qeverisė komentoi mė tej dhe paketėn fiskale, apo prishjen e ndėrtimeve pa leje.

Vendosja e gjobave nga ana e policisė, a ėshtė njė fushatė e paligjshme?

E vėrteta ėshtė qė sė pari, do flasim pėr ato qė ju mund t’i quani mosrealizime dhe sė dyti, pa asnjė dyshim qė nuk mund tė pretendojmė tė kemi nė kaq pak kohė njė sistem tė pėrsosur administrimi pėr shkak tė asaj qė trashėguam.

Por tė pamėsuar me pagesėn e gjobave, sidomos ata tė cilėt janė mėsuar tė bėjnė tė fortin nė raport me policinė, me shtetin, duke pasur dhe njė zė nė publik, kėtu kam parasysh jo veē gazetarė dhe analistė, por dhe ofiqarė, deputetė e ministra, sot ndjehen jo mirė dhe pastaj e zmadhojnė kėtė problematikė. Gjobat e papaguara janė njė problem qė kemi marrė pėrsipėr ta zgjidhin.

Qytetarėt tė gjithė kanė mundėsi tė verifikojnė nėse kanė apo jo gjobė, qytetarėve tė cilėve u dėrgohet gjobė u jepet dhe mundėsi apelimi dhe ata kanė nė dorė njė faturė qė u lejon tė qarkullojnė sa tė marrin zgjidhje.

Nuk kanė marrė njoftim....

Nuk e kanė marrė pėr shkak tė kaosit me problemin e adresave. Tė gjitha kanė shkuar me postė. Por gjithsecili mund tė verifikojė nė faqen e Ministrisė sė Brendshme.

Do ju kėrkoni falje atyre qė u kthyen mbrapsht nė kufi pėr festa?

Nuk do u kėrkojmė falje se pėr 2 javė para nisjes sė kėtij procesi qytetarėt u lajmėruan. Nga ana tjetėr, e vėrteta ėshtė se mundėsia e pagimit tė gjobave ėshtė aty, dhe nė pikat kufitare dhe ata mund tė paguajnė.

Nuk ėshtė sistem i pėrsosur, me siguri ka dhe defekte dhe ka shkak t’u kėrkohet ndjesė atyre qė janė pre e defekteve, por ky proces nuk do ndalet. Nėse duam tė kthehemi nga njė katrahurė totale nė njė vend funksional, duhet tė biem dakord se ēdo rregull duhet tė zbatohet.

Nė kėto 100 ditė rendi ėshtė nė njė situatė katastrofike, vrasje, grabitje ...

Do lexonit dyfish nė tė njėjtėn periudhė tė vitit tė shkuar. Kemi ulur kriminalitetin me 42 %, nė raport me vitin e 4kaluar.

Keni rakorduar shifrat?

Nuk i referohem njė partie qė doli nė opozitė dhe pėr shifrat e krimit. Ky ėshtė njė krim nė vetvete.

Dhe tė tjerėt e kanė bėrė...

Flas pėr paraardhėsit dhe mėnyrėn se si dy paraardhėsit e fundit janė sjellė.

Borxhi, ishte 64 %, e keni ēuar nė 75% ndėrkohė do merrni 1.4 miliardė dollarė mė shumė borxh...

Nuk kemi rritur borxhin, kemi legalizuar njė borxh qė ishte aty, tė shpallurin dhe tė fshehurin. Atė borxh qė u skanua dhe doli nė dritė nė bashkėpunim me FMN-nė dhe njė kompani auditimi prej 726 milionė dollarėsh qė ishte njė borxh real faktik por i padeklaruar.

Ajo ėshtė garancia se nė 4 vitet e ardhshme borxhi do kthehet nė shifra shumė mė tė pranueshme nga kėto qė kemi sot dhe do shkojė nė 64 %. Ky ėshtė objektiv i nėnshkruar nė marrėveshjen me FMN-nė e cila nuk shkruhet sot dhe harrohet nesėr, por ėshtė dokumenti bazė i monitorimit tė gjithė reformave qė kemi ndėrmarrė.

Keni marrė borxh 1.4 miliardė dollarė dhe keni gjetur 720 milionė dollarė. Diferencėn pėr ēfarė i doni?

Unė e di nga e keni nxjerrė, por nuk dua tė merrem me burimin por po shfrytėzoj hapėsirėn tė komunikoj me publikun. Ne trashėguam Shqipėrinė nė buzė tė greminės.

Trashėguam borxhin e fshehur qė kishte bllokuar zinxhirin e ekonomisė. Kompanitė pėr rrugėt dhe tė tjerat, kanė bėrė shėrbime dhe madje janė shtyrė shpesh me dhunė tė marrin dhe kredi nė banka pėr tė financuar punėt publike.

Bankat kanė dhėnė kėto kredi dhe nė njė moment tė caktuar bankat kanė bllokuar kreditė. Me kėto masa do injektojmė nė ekonomi investime dhe shlyerjen e borxheve, 1.1 milionė dollarė. Kjo bėhet nė funksion tė rifillimit tė punės, kreditimit, uljes sė kredive tė kėqija, hapjes sė vendeve tė punės.

Keni marrė 240 milionė dollarė borxh nė tetor pse nuk shlyet borxhet?

Se ai duhej pėr tė mbajtur nė kėmbė shtetin, tė garantoheshin pagat e pensionet, shėrbimet bazė, ilaēet. Ėshtė njė borxh qė qeveria e mori nė buzė tė greminės.

Sot nė 9 janar administrata nuk ka marrė ende rrogat?

Ka ende njė pjesė tė vogėl tė mbetur por kjo nuk ka lidhje me fluksin e parasė.

Sa ėshtė borxhi qė do merrni?

Ne kemi marrė njė borxh shumė tė favorshėm nga FMN, BB. Nuk flas pėr shifra konkrete pa kaluar marrėveshja nė bordin e FMN, kalon sė shpejti. Borxhi do rivėrė nė lėvizje ekonominė.

Paketa fiskale, pse ndryshimi?

Ishte njė ndryshim pėr tė vendosur drejtėsi nė kontributet pėr shtetin dhe pėr tė cilėn jemi votuar.

Kėta qė paguajnė mė shumė janė 0.3 % nga ata qė paguajnė dhe paguajnė 23 %...

Nuk ka 23 %, ėshtė 17 %. Kemi mbajtur premtimin pėr 97 % tė shqiptarėve. Ne nuk kemi masakruar askėnd. Dhe nė nivelin e lartė kemi taksa ndėr mė tė ulėtat nė Evropė dhe normale dhe pėr rajonin.

Pse taksa mė e lartė pėr 11 mijė njerėz?

Nuk ėshtė e vėrtetė. Ėshtė sonata e hėnės me gėrnetėn e Dilaver Bariut, me gjithė respektin pėr Dilaverin. Kėto nuk kanė lidhje me partiturėn.

1 biznes qė bėn 20 milionė lekė nė vit dhe njė njeri qė merr 1.7 milionė nė muaj njėri paguan 7.5 dhe tjetri 17?

Krahasoni tė pakrahasueshmen. Ulja e tatimit pėr biznesin e vogėl sot ka gjysmėn e detyrimit qė kishte. Nga ana tjetėr heqja e taksės pėrfundimisht biznesit tė vogėl janė pjesė e programit tonė dhe fryma jonė e qeverisjes.

Thatė qė keni ulur taksėn pėr 97 % tė atyre qė paguan. Sipas llogarisė 56 % paguhen mė pak se 300 mijė lekė, pra nuk tatohen si mė parė...

Kėtė e kam dėgjuar nga opozita nė Komisionin e Ekonomisė. 300 mijėshi me tatim 0 ishte propozimi ynė nė fund tė vitit tė kaluar, u mor dhe u adoptua nga qeveria e kaluar. Padrejtėsia nė atė kopjim ishte se ndėrkohė qė ai qė kishte 300 mijė paguante zero ai qė merrte 301 mijė paguante direkt 10 %.

Ata 56 % qė paguhen 300 mijė lekė do paguajnė 2.7 % mė shumė pėr inflacionin, do paguajnė mė shumė ēmime. Kjo paketė i ka varfėruar shqiptarėt?

Kėta qė kanė rrogėn 300 mijė lekė nuk shfrytėzojnė rrugėn me automjetet e tyre. Nė ēmimet qė thoni ju, nė rritjen e ēmimit tė naftės ka element abuziv dhe ne po merremi me tė.

Ėshtė rritje qė nuk pėrkon me rritjen e parashikuar qė ėshtė me impakt thuajse 0. Sa i pėrket cigareve rritja ėshtė e vetėdijshme pėr tė dekurajuar konsumin e cigares. Unė nuk mund ta pranoj qė sot tė dėgjohet njė opozitė qė thotė se kjo ėshtė luftė me dashamirėsit e duhanit, kjo ėshtė luftė nė shkallė botėrore.

Integrimi, ku ėshtė pėrgjegjėsia juaj personale?

Qeveria ka vetėm njė pjesė nė kėtė histori, vlerėsimet mė tė larta.

Burime tė rėndėsishme diplomatike nė Bruksel kanė thėnė se Danimarka ka marrė seriozisht ēėshtjen ‘Meta’, dosjet i keni ēuar dhe nė Holandė...

Ne nuk kemi ēuar dosje pėr kėtė ēėshtje askund. Nuk di nėse korrespondentin e keni nė Bruksel apo te kulla e PD-sė.

Nė marrėveshjen me FMN-nė parashikohet qė tė rritet mosha e pensionit?

Nuk ka asgjė tė tillė, parashihet reforma e pensioneve. Ne kemi njė situatė me pensionet qė ėshtė tėrėsisht e papranueshme e akumuluar nga qeveria dhe qeveritarė qė nuk kanė dashur t’ia dinė fare. Ne nuk kemi ardhur nė qeveri dhe unė nuk jam bėrė kryeministėr pėr tė pėrsėritur kėtė zakon.

Sot sistemi ynė i pensioneve ėshtė i papėrballueshėm. Ka njė deficit qė nuk e mbulon sistemi prej 45 % dhe kjo mbulohet nga taksimi i pėrgjithshėm. Rritje e moshės sė pensionit ėshtė njėri opsion, por nuk ėshtė i preferueshme nga ne.

Opsioni tjetėr ėshtė heqja e tavanit dhe liberalizimi i kontributeve. Ta kenė shumė tė qartė se reforma e pensioneve do tė afektojė ato qė janė sot 40 vjeē e poshtė. Nė tė dyja opsionet, reforma do tė shtrihet nė kohė dhe ėshtė pėr tė shpėtuar vendin e gjeneratės tjetėr.

Legalizimet falas, nė fillim thanė procedurė tani ėshtė premtim i dėshtuar? (Transmetohet kronikė e ABCNews)

(qesh) Mė ra ritmi i tė qeshurės jo se kėta mė kapėn po se janė shumė tė kapur. Konfirmoj se brenda katėr vjetėve do i japim fund kėsaj drame tė madhe. 300 mijė njerėz janė nė njė situatė ilegale.

160 mijė prej atyre qė kanė aplikuar pėr legalizim nuk kanė parė qė tu trokasė shteti nė derė. Mirė ata qė nuk e dinė ku kanė kokėn dhe pėr 100 ditė bėjnė bilancin e 4 vjetėve por nuk u takon juve qė tė flisni pėr dėshtime brenda 100 ditėsh.

Fola pėr ndryshim premtimi?

Jam nganjėherė i paaftė tė ndaloj tė papėrmbajturin gaz. Ato familje qė kanė paguar lekėt, 50 mijė nuk kanė marrė asgjė.

Me lekė apo pa lekė do legalizohen?

Do e jap pėrgjigjen. 26 mijė prej tyre kanė marrė atė qė e kam quajtur ‘Shaban tapinė’ por dhe ata kanė problem hipotekimin. Ne do ndryshojmė komplet politikėn, do ēojmė shtetin tek ata dhe brenda kėtij muaji do shpallim platformėn e legalizimeve falas, ashtu siē ne i kuptojmė dhe i shikojmė kėto ēėshtje.

Platforma ėshtė e plotė, ka alternativa pėr tė harmonizuar dhe nevojėn qė prona mos jetė problem i gjeneratės tjetėr, dhe trashėgimtarėt e asaj prone mos jenė nė gjak.

Detyra ime ėshtė qė pas katėr vjetėve zonave informale, atyre qė kanė ndėrtuar shtėpi pėr tė pasur mbi kokė njė strehė, ne do u zgjidhim kėtė problem dhe platforma jonė ėshtė njė platformė ku ka alternativa dhe alternativa falas ėshtė aty.

“Ndėrtimet pa leje, prishja do tė vazhdojė” Rrėnimi i pallatit nė Vlorė, a ishte hakmarrje politike?

Nuk kam dhėnė deklarata pėr kėtė objekt. Deri nė fund nuk e kam besuar qė nė kėtė ngrehinė kishte dorė kryetari i opozitės.

Vjehrri ishte pronar...

Vjehrri nuk ėshtė figurė politike. Rasti ėshtė flagrant dhe ne presim qė prokuroria tė zbardhė tė gjithė zinxhirin e grabitjes qė i ėshtė bėrė qytetit tė Vlorės dhe publikut duke i marrė detin pėr tė ndėrtuar pallat.

Nė kėtė Shqipėri me 59 % ndėrtime pa leje duhet tė prishej e vetmja godinė qė ishte me leje?

E vetmja pėr tė cilėn flitet, por nuk ėshtė e vetmja. Tani do vazhdojė edhe njė valė e re prishjesh pėr godina qė kanė dokumentacion, edhe pse skandaloz, dhe ato do kalojnė nė procedurė shpronėsimi.

A rrezikoni qė me kėtė standard, gjysma e lejeve qė keni dhėnė ju nė Tiranė do prishen?

Kėto janė spekulime. Di tė them se aty ku e parashikon ligji do zbatohen ligjet e shtetit.
/Blendi Fevziu-Opinion Tv Klan/
Shtuar më 10/01/2014, ora 13:11
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga kjo kategori
Get Adobe Flash player
 
Kombėtarja shqiptare ka shfaqur njė lojė tė bukur duke arritur tė barazojė 1-1 nė ndeshjen miqėsore ndaj Francės qė u zhvillua nė Stade de Rennes nė praninė e rreth 3000 tifozėve shqiptarė.

Kombėtarja shqiptare ka shfaqur njė lojė tė bukur duke arritur tė barazojė 1-1 nė ndeshjen miqėsore ndaj Francės qė u zhvillua nė Stade de Rennes nė praninė e rreth 3000 tifozėve shqiptarė.