Dikush u mashtrua
nga Ymer Halimi
E mbajtėm mbledhjen e Kryesisė sė Kryqit tė Kuq tė Kosovės, dhe u vendos qė Kryqin e Kuq tė Kosovės, nė Kėshillin Republikan pėr Ndihma Emergjente ta pėrfaqėsoja unė dhe u morrem vesh, siē ishim njoftuar mė parė, t’i merrnim disa pako me barna, qė ishin vendosur nė shtėpinė z. S. Novosellės. Pas mbledhjes, B. Dumnica dhe pof. I. Dedushaj shkuan nė shtėpi, ndėrsa dr. Xh. Shkodres me veturen e tij dhe unė shkuam t‘i merrnim barnat e t’i pėrcjellim nė zyrėn e Kryqit tė Kuq. Por i paralajmėrova qė nesėr mund t’i pėrcjellim pėr Drenicė me N. Zariqin, me qė kemi me shkue me te.

Nė orėn 13,00 ishim para shtėpisė sė z. S. Novosellės dhe e zonja e shtėpisė na e hapi derėn. I ngarkuam ca pako me barna, qė ishin marrė nga shoqata “Nenė Tereza”, sipas marrėveshjes me ta, e kur mbyllem bagazhin dhe hapėm dyert e veturės pėr tė hyrė nė tė, dy detektivė i nxorėn kartat e identitetit dhe na thanė: “Jeni tė arrestuar!”. Ata, vetėm njė minutė me parė i pashė duke e ndaluar veturėn private tė markės 101, ngjyrė e kuqe, e vjetėr. E kjo ?! Si tė porositur. Na ndanė. Dr. Xh.Shkodres ia mori veturėn njėri nga ata pėr ta vozitur, ndėrsa unė shkova me te dytin, nė veturėn tyre. Asnjė fjalė tė vetme nuk e ndėrrova, e as nuk mė pyeti asgjė deri sa na futėn nė shtėpin, ku punonin njerėzit e UDB-sė. Para syve tanė i zbrazėn pakot e barėrave, nė tė cilat kishim informacion se ē’kishte, por jo edhe pėr tė gjitha. Gjatė hyrjes n’atė shtėpi sillesha krejt lirshėm nė dukje, por gjendja ime shpirtėrore nuk ishte e tillė. Dr. Xh. Shkodra, dy here me tėrhoqi vėrejtjen: “Hej a e di ku je?!”. Por unė, me sjellje doja t’u tregoja se nuk kishim bėrė faj. Ata vėrtet me shikonin si me habi. Na lanė te vetėm rreth njėzet minuta. Erdhėn pėr pak kohė dhe u sqaruam, se jemi tė Kryqit te Kuq te Kosovės dhe ky ėshtė njė veprim normal, pėr aktivitet humanitar. E kėrkuan Kryetarin I. Dedushen e sollėn pas njė kohe edhe atė. E vendosėn nė tė katin njėjtė, i treti, por nė njė zyre nė anėn tjetėr te korridorit. Na lanė tė gjithėve vetėm dhe unė si unė, u ngrita nė kėmbė, dola nė korridor pėr t’i thėnė mirėseardhje prof.Isufit. Dr. Xh. Shkodren e kapi shqetėsimi: “Hej a e di ku je ore?!”- ma pėrsėriti. Me vet i thoja: E di, e di se kur isha 20 vjeē, para 30 vitesh, e kisha pėrgjakur dyshemenė nė njė objekt tė kėtillė sa qė nuk e njihja fytyrėn time, nė emėr tė patriotizmit, por sot po sillem nė cilėsinė e njė intelektuali tė “pafajshėm”. Dr. Xh. Shkodra gjatė gjithė kohės, sa ishim vetėm, ankohej qė nuk kishte ngrėnė as mėngjes. Sigurisht e mendonte se do jemi mė gjatė aty dhe kjo e shqetėsonte. Pėr ta “lehtsuar”, unė i thash: po deshe ujė, tė bie, sa pėr bukė - zoti tė lashtė shėnosh! I thash se e pash njė bakall me uji qe ishte ne tavolin prapa shpines se tij. Me shiqoi me plot gaz, por pa bėr zė. U morrem vesh qė pėrballė hetuesve tė flasim sa me pak dhe i koordinuam paksa qėndrimet.
Por deri sa ne po pritnim, nga Dragodani dėgjoheshin, thirrjet e femrave serbe se si kundėrshtonin para Konsulatės Amerikane pėr qendrimin amerikane nė ēėshtjen e Kosovės. Kjo ndodhi edhe pėr atė, sepse po atė ditė nė Prishtinė ishte z. Gelbard dhe e mbėshteste qėndrimin e shqiptarėve.
Dikur, pas njė ore, erdhėn pėrsėri i regjistruan gjeneralitė e identitetit tonė. U thamė se barnat janė domeni i Kryqit tė Kuq. Kuptuan se jemi profesorė nė Universitet dhe ndoshta kjo ndikoi sado pak, pėrveē asaj qė ishim edhe tė Kryqit tė Kuq, qė sjellja e tyre tė ishte korrekte.

Por rrafshi i dialogimit politik nuk u shmang. Njėri nga ata u shpreh: “Ju / mendoj te shqiptqret/ po doni tė shkruani harta tė reja nė Ballkan. Jo, kjo pa gjak nuk bėhet !” Ndiehej tepėr i sigurtė nė superioritetin e vet. Karshi nesh ishte njeri mjaft i ri. Pas ca fjalėve me plot ironi na liruan. U befasuam. Si ngjau ky lirim?! Por te barnat ne kishim shumė ēka kirurgjike.
Deri sa kalonim pranė zyrės ku ishte prof. Isufi, i thashė: Ne po shkojmė. Qėllimi ishte qė ta kuptojė nė njė mėnyre fundin e kėtij procesi.
Thėnė tė drejten origjinaliteti i sjelljes te njerėzit mė bėnė te ndjehem mirė.
Gjatė rrugės, dr. Xh. Shkodres i’u kishte fikėsuar: si na kapen?. Kush i informoi? A ishte rastėsi?. Jo, assesi rastėsi, por jo vetėm atij. Mos u merakos doktor, dikush nga ne, ose dikush nga ata..., dhe pėr ta ironizuar kėtė ēėshtje i thashė: “Ndoshta ti doktor, ose unė ”. Ai bėhej edhe mė nevrik. Kėrkonte nga unė njė seriozitet. E unė prapė ironizoja. A nuk i njeh shqiptarėt a? Po si tė them ndryshe ore..., kur njerėzit qė parprakisht i dinin kėto veprime, ishin tė gjithė shqiptarė: Te “Nėna Tereze”, te Kryqi i Kuq, te Emergjenca, po edhe rruga ku i ishim, ishte e banuar 100% me shqiptarė. Ata nuk ishin kur ne i ngarkuem qė tė dyshojnė gjatė punės.
Pėr ta ndaluar kėtė torturė shpirtėrore, por jo edhe pa arsye, dr. Xhevatit, i thashė: “Po prof. Isufin si e kemi tash ore? E lamė nė burg e ne po ikim... ”
***
Pas pak kohesh u kthye edhe prof. Isufi. Me rrefeu se, para se ta arrestonin atė, ai kishte lajmėruar QIK-un, (Qendra e Informimit tė Kosovės) se ishin arrestuar aktivistėt e Kryqit tė Kuq tė Kosovės. Tani ky ishte lajm medial.
Deri nė mbrėmje, me vizituan ca shokė e fqinj. Kjo kėshtu ishte bėrė si modė. Por diē mė la mbresė. Njė intelektual (Sh), qė ishte mysafir, nė ndarje e sipėr mė tha: “Shikoje familjen tėnde !”. Mendoi se e kishte me dashamirėsi. Por mė bėri tė mendoj thellė nė shumė dimensione.
Vėrtet duhet tė jesh i “papėrkulshėm deri nė ashpėrsi tė shpirtit per qėllimin” thot Niēe. Prandaj, po qė se do t’i shėrbesh ēėshtjes sė pėrgjithshme kjo vlen. Por, ėshtė shumė i rėndėsishėm qėndrimi ndaj procesi qė ta kuptosh qėndrueshmėrinė e tij, te besosh ne te, edhe kur ėshtė shumė i maskuar nga pasiguria. Kėtu ėshtė madhėshtia intelektuale e njerėzore – qė ta kuptosh atė. Duket i paqėndryeshem procesi nė tė parė, se ėshtė i mbėshtetur nė pak individė dhe njerėzit i kthejnė shpinėn, kėtyre proceseve me qenėsore, nė emėr tė interesit tė vet personal e familjar. Por, ky interes i pjesėshm te ndjeket me ēdo kusht i bėn ata qė t’u shėrbejnė edhe njerėzve tė krimit dhe proceseve tė kriminalizuara. Kjo, individet i bėn tė robėruar shpirtėrisht e i shndėrron nė qenie shtazore, qe te vemin motiv e kanė pėr tė ngrėn e pėr te pasė, e pėr asgje shpirtėrore. E pėrbashkėta shpitėrore ėshtė hyjnore, pėr njerėzit. E ne, ku jemi pėrball procesit te filluar, si tėrsi, se individet e tillė i pam me 5, 6 e 7 Mars?!
***
E pas gjithė kėsaj u ndjeva mirė kur N. Zariqi e kofirmoi se nesėr do tė shkojmė me mbi dhjetė ton ushqime e materiale te tjera pėr Drenicė, por mbetem pa barnat se dikush u mashtrua ... E mendoi se diēka personale ėshtė mė e vlefshme. Vertet, kjo nuk ishte rastesi.

Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin

Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", Tiranė.

.