Obama-Romney, njė garė mes dy botėve
nga Skender Minxhozi
Shqip
SKĖNDER MINXHOZI

Kandidati presidencial republikan, Mitt Romney, nuk mundi ta evitojė gafėn e radhės, vetėm pak orė para fundit zyrtar tė fushatės elektorale pėr Shtėpinė e Bardhė. I ndodhur nė njė miting nė Ohajo, shteti mė vendimtar pėr fatin e zgjedhjeve amerikane, ai pranoi se njė fitore e Obamės “ėshtė e mundshme, por jo shumė e mundshme”. Paralelisht me kėtė rrėshqitje, atij i erdhi edhe lajmi keq, se “Financial Times” u rreshtua zyrtarisht pro Presidentit Obama “pėr shkak tė mėnyrės sesi ka menaxhuar krizėn financiare”. Ndėrkaq, situata nė terren bėhet edhe mė interesante, pas publikimit tė sondazheve tė fundit. Sipas CNN tė dy kandidatėt ndodhen nė kushte barazie perfekte, me nga 49 pėr qind tė preferencave tė publikut amerikan. Kurse ABC dhe Uashington Post, nė sondazhin e tyre tė fundit, e nxjerrin Obamėn njė pikė para Romney (49 me 48 pėr qind). Sondazhet parashikojnė gjithashtu se Obama ka rreth 290 zgjedhės tė mėdhenj, ose 42 mė shumė se Romney (nga 270 tė tillė qė duhen pėr t’u zgjedhur President). Siē dihet, janė kėta persona qė do tė zgjedhin kreun e ardhshėm tė Shtėpisė sė Bardhė.

Fushata e fundit presidenciale nė Amerikė ka qenė ndėr mė tė paparashikueshmet e dekadave tė fundit. I nisur me njė avantazh tė dukshėm pak muaj mė para, Obama pa tė ngushtohet gradualisht diferenca e tij me Romney-n, pas debatit tė parė televiziv, nė Denver, nė 3 tetorin e shkuar. I vėnė nė vėshtirėsi nga agresiviteti i kundėrshtarit tė tij, pa mundur tė atakojė pikat e dobėta tė Romney-t, Presidenti nė detyrė e pa veten nėn njė valė kritikash pėr tonet e ulėta dhe pozitėn mbrojtėse qė kishte adaptuar. Nė dy debatet e mbetura Obama ndryshoi strategji, por shumėkush pyeste nėse kjo kishte ndodhur mė vonė seē duhej. Kėto orė po vėrtetojnė se Obama ka ende njė avantazh tė lehtė, mbi tė gjitha nė shtetin kyē tė Ohajos, por ajo qė ndihet e kudondodhur nė fushatėn e Presidentit, ėshtė mungesa e vrullit, haresė dhe shpresės sė katėr vjetėve mė parė. Mediat amerikane kanė vėrejtur mė shumė se njė herė kėto javė, sesi zyrat elektorale tė Romney-t janė tė mbushura me njerėz, ndėrsa nga ana tjetėr, pėrtej faktit qė ka mbledhur fonde fushate si asnjė president para tij (rreth njė miliard dollarė), shtabet zgjedhore tė Presidentit aktual nuk e kanė mė rrezatimin dhe energjinė e katėr vjetėve mė parė.

Megjithatė analizave, komenteve dhe parashikimeve u ka ardhur fundi. Tashmė ėshtė koha pėr tė lexuar votėn e amerikanėve. Tė cilėt janė tė ftuar tė zgjedhin edhe njė herė mes dy vizionesh krejt tė ndryshme. Pėrballė qėndron Barak Obama, mandati i tė cilit nuk i arriti objektivat e premtuara katėr vjet mė parė. Ai arriti tė drejtpeshojė ekonominė dhe financat e shtetit mė tė fuqishėm nė botė, krijoi mbi katėr milionė vende pune, aplikoi ligjin pėr sigurimin shėndetėsor dhe shpėtoi nga falimenti industrinė e makinave. Nė planin ndėrkombėtar mbajti njė politikė tė jashtme aktive dhe tė kujdesshme, eliminoi Bin Ladenin dhe u mundua tė ruajė ekuilibrat me Kinėn, Europėn dhe Izraelin. Megjithėse me kėtė tė fundit marrėdhėniet janė tė ftohura.

Nga ana tjetėr ndodhet Mit Romney, njė mormon i pasur, i shikuar fillimisht pa entuziazėm nga republikanėt fanatikė. Romney premton tė ndryshojė politikėn e sigurimit shėndetėsor tė miratuar nga Obama, ai premton miliona vende pune dhe ringritje ekonomike, njė politikė tė jashtme agresive ndaj Kinės dhe Iranit, si dhe njė impuls tė ri pėr shfrytėzimin e burimeve energjetike fosile. Obama dhe Romney mbrojnė sot, ashtu siē e tha dje vetė Presidenti nė detyrė, “dy vizione rreth botės”. Cili prej tyre do tė fitojė? Amerika solidare, apo atdheu i iniciativės sė lirė? Shteti social me qeveri tė fortė e tė rėndė, apo aspirata e “small-government”?

Nėse hedh sytė kėtej Atlantikut, duket se idetė janė mė tė qarta. Rreth 70% e europianėve janė shprehur nė sondazhet e fundit, nė favor tė kreut aktual tė Shtėpisė sė Bardhė. Njė jo-lajm nė fakt. Tradicionalisht, kontinenti i vjetėr ka qenė pėrkrah demokratėve, ndėrsa republikanėt janė parė ftohtė, pėr shkak tė qėndrimit tė tyre tė ashpėr ndaj “Europės sociale”.

Vizita e Hillari Klintonit nė Tiranė e solli aromėn e zgjedhjeve amerikane edhe pranė realitetit shqiptar, megjithėse gjatė katėr orėve qė ajo qėndroi nė Tiranė nuk u fol fare pėr kėtė ngjarje. Tė paktėn jo publikisht. Nė njė pėrllogaritje teorike, ka pak rėndėsi pėr Shqipėrinė, se cili do tė jetė bujtėsi i Shtėpisė sė Bardhė pėr vitet qė do tė vijnė. Sa pėr tė dhėnė dy shembuj jo fort tė vjetėr, ishte njė president demokrat ai qė ēliroi Kosovėn, qė u pasua nga njė president republikan, i cili bėri tė mundur hyrjen e vendit tonė nė NATO. Meqė politika amerikane pėr Shqipėrinė ėshtė njė materie pafundėsisht e hollė pėr t’u dalluar dhe pėr t’u kapur me dorė, ka pak gjasa qė njė ndryshim eventual nė zgjedhjet e sotme nė SHBA, tė sjellė ndonjė modifikim ēfarėdo nė marrėdhėniet tona me shtetin mė tė fortė tė botės.

Ēfarė s’mund tė thuhet pėr pjesėn tjetėr tė globit, sepse gara mes Obamės dhe Romney-t do tė ketė efekte tė rėndėsishme nė marrėdhėniet ndėrkombėtare. Le tė presim e tė shohim nėse Barak Obama do tė arrijė ėndrrėn e tij personale tė mandateve presidenciale, apo nėse sfiduesi fillimisht i parrezikshėm Mitt Romney do tė arrijė sfidėn qė shumėkush e kujtonte tė pamundur.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Si funksionojnė Zyrat e Punės nė Shqipėri...

Si funksionojnė Zyrat e Punės nė Shqipėri...

.