Krimi, njė emergjencė kombėtare
nga Skender Minxhozi
Shqip
Njė grua 26-vjeēare ėshtė gjetur dje e plagosur rėndė nė njė kazan plehrash, nė lagjen numėr 8 tė Korēės. Mediat njoftuan se ka dyshime se i shoqi e kishte keqtrajtuar dhe mė pas e kishte hedhur nė njė pikė mbeturinash. Ky ėshtė vetėm lajmi i fundit i listės sė gjatė tė akteve tė dhunės dhe krimit qė ka pushtuar Shqipėrinė nė muajt e fundit. Statistikat i ngjajnė njė buletini lufte: Qendra pėr Ēėshtjet Europiane dhe tė Sigurisė, pranė Institutit pėr Demokraci dhe Ndėrmjetėsim, thotė se nė tre muajt qė lamė pas, ka pasur 158 tė vrarė dhe 220 tė plagosur nė gjithė vendin. Vrasjet, plagosjet, grabitjet, aktet e gjakmarrjes apo krimet me sfond banal, kanė bėrė qė Shqipėria tė zėrė tashmė vendin e parė pėr krimin e vrasjes nė Ballkan. Sipas qendrės nė fjalė, pėrballė 4 vrasjeve pėr 100 mijė banorė qė ka vendi ynė, Serbia ka vetėm 1.2 vrasje pėr 100 mijė banorė, kurse Maqedonia ndalet nė shifrėn 1.9. Pėr ta plotėsuar kėtė statistikė tė frikshme, mjafton tė vėresh se krimi i vrasjes ėshtė rritur me 40% nė vitet 2010-2011, krahasuar me periudhėn paraardhėse.

Pėr cilindo qė ndjek sadopak lajmet nė kėtė vend, kronika e zezė ėshtė kthyer nė njė rubrikė qė dominon titujt e mediave. Kurrė si nė kėtė moment, “spektakli” makabėr i kronikės sė zezė nuk ka eklipsuar, nė vitrinėn mediatike, aktivitetin politik, krizėn ekonomike apo fusha tė tjera si shėndetėsia, arsimi, kultura apo aktualiteti ndėrkombėtar. Nėse shfleton faqet e gazetave, nėse ndjek edicionet informative nė radio e televizion, nėse shėtit nėpėr faqet apo blogjet e internetit, do tė shohėsh sesi njė buletin i vėrtetė i pėrditshėm lufte u shpaloset para syve tre milionė shqiptarėve tė shokuar nga pėrmasat dhe nga egėrsia qė fenomenet kriminale kanė marrė nė muajt e fundit.

Historitė e dhunshme pasojnė njėra-tjetrėn dhe ngjajnė si tė rreshtuara nė njė garė tė padukshme, pėr tė marrė ēmimin e krimit mė ekstrem. Njė “konkurs” i padukshėm gjaku, njė turravrap drejt vdekjes dhe fatalitetit si kurrė mė parė. Vrasje nė mes tė Pogradecit, kufoma qė gjenden anash rrugėve kombėtare, krime ngjethėse pėr gjakmarrje nė zonat e thella tė Veriut, goditje me armė nė rrugėt e Shkodrės, luftė nė lagjet e Vlorės apo episode tė tjera makabėr nė fshatrat mė tė humbur e qė nuk di askush qė ekzistojnė – kjo ėshtė njė kronikė qė rinovon pėrditė veten, pa i lėnė kohė opinionit publik tė mėsojė dinamikėn e njė krimi tė caktuar.

Ka tė drejtė Mustafa Nano nė shkrimin e tij tė djeshėm pėr “Shqip”, qė thotė se mes krimit dhe politikės ėshtė vendosur njė simbiozė e njė bashkėpunim, qė ka disa herė pėrmasat e njė ndėrmarrjeje tė pėrbashkėt biznesi. Kjo ėshtė mė se e vėrtetė, ashtu siē duket e vėrtetė edhe tjetra: ashtu siē e shohim kėto orė, duket se ka marrė revan edhe krimi i rrugės, ai i palidhuri me ndonjė fije tė dukshme a tė padukshme me shtetin dhe politikėn. Ka policė tė lidhur me krimin, ka padyshim edhe politikanė qė krimin e pėrdorin si “grup shoqėrimi” apo edhe si detashment manipulimi votash, kur vijnė zgjedhjet. Por ndėrkaq, fenomeni i kriminalitetit po zgjerohet me shpejtėsi, duke e zgjeruar nga poshtė bazėn e tij. Me fjalė tė tjera, krimi ordiner dhe krimi nė familje po marrin dimensione tė frikshme dita-ditės. Dhe kėtu politika ka tė bėjė sėrish, por jo direkt. Ėshtė e vėrtetė qė njė vrasje mes dy bashkėshortėsh, nė njė fshat tė Pukės, ėshtė diēka qė s’ka tė bėjė asfare me partitė politike tė Tiranės, Ministrinė e Brendshme apo gjykatat e burgjet. Gjithashtu edhe njė larje gjaku nė njė skutė tė Alpeve tė Veriut, sėrish nuk ka ngjyrim politik dhe teserė partie.

Por, si shumė krime tė tjera ordinere, edhe kėto episode tė palidhura mes tyre me ndonjė logjikė tė caktuar, pasqyrojnė nė fund tė fundit njė dukuri shumė mė tė gjerė dhe shqetėsuese. Atė tė rėnies de facto tė shtetit, tė dobėsimit tė institucioneve tė tij, tė efektivitetit tė ulur nė parandalimin, zbulimin e dėnimin e krimit. Banditi anonim qė vret njė kambist pėr t’i marrė lekėt, vjedhėsi ordiner qė plagos rėndė shoferin e taksisė nė mesnatė, bashkėshorti i dhunshėm qė i vendos nė kokė armėn tė shoqes pėr njė grindje banale, gjakėsi qė pret pas njė ferre hasmin pėr t’i marrė jetėn pa hezitimin mė tė vogėl, tė gjithė kėta shkelės tė ligjit dhe marrės tė jetės, do tė kishin ku e ku mė shumė frikė pėr tė vrarė, nėse shteti, qeveria qė drejton punėt nė kėtė vend, do tė ishin nė funksionin e tyre institucional e ligjor, e jo nė pozitėn e mjeruar tė sehirxhiut e tė sazexhiut qė kėndon vetėm suksese.

Krimi ėshtė pasqyra e pamėshirshme e dobėsisė dhe ēoroditjes totale qė ka kapur shtetin. Dhe do tė jetė, me gjasė, nė javėt e ardhshme, njė ndėr motivet kryesore qė do tė rrėnojė autoritetin, imazhin dhe tė drejtėn morale tė mėsaj maxhorance, pėr tė kėrkuar sėrish votat e shqiptarėve. Nė njė aspekt mė tė gjerė, kriminaliteti ėshtė “ena” qė akumulon pakėnaqėsinė, krizėn dhe amullinė sociale, ekonomike e kulturore tė tė gjithė shoqėrisė shqiptare.

Kriminaliteti ka marrė tashmė pėrmasat e njė emergjence kombėtare. Ashtu siē e kanė, nė pozita dhe dimensione tė tjera, edhe vende si Meksika me trafikantėt e dhunshėm tė drogės apo Brazili nė zonat sub-urbane. Nė ndryshim nga kėto shoqėri, qė kalojnė situata specifike, te ne krimi shfaqet si njė paaftėsi e pastėr e autoritetit shtetėror, pėr tė imponuar ligjin dhe rregullin. Vrasja e komisarit tė Shijakut ėshtė vetėm episodi i fundit i kėsaj paaftėsie, pėr tė vėnė nė kontroll dhe pėr tė neutralizuar njė vatėr krimi tė organizuar, e cila pėr mė tepėr, ka qenė e njohur prej kohėsh nga organet e imponimit tė ligjit, tė cilat i kanė hapur edhe rrugė nė njė moment tė caktuar. Nėse shteti nuk kontrollon dot territorin (e kriminaliteti ėshtė njė simptomė e pamundėsisė sė kontrollit mbi territorin), vakumi i krijuar prej tij do t’i lerė vend riciklimit tė tė tjera valėve tė kriminalitetit. Sepse ēdo njeri qė tėrheq kėmbėzėn e njė arme, e ka mė tė lehtė ta bėjė kėtė, sa herė qė ka njė qetėsi relative se do tė shpėtojė pa u dėnuar. E pėrse tjetėr e duam shtetin atėherė?!
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Part - time, nga Bujar Kapexhiu

Part - time, nga Bujar Kapexhiu

.