Fundja, shqiptarė jemi....
nga Skender Minxhozi
Shqip
Dhunimi i lirisė sė shtypit ka qenė njė sėmundje e vjetėr e demokracisė shqiptare. Ka pak a shumė moshėn e saj, nė rast se marrim tė mirėqenė vitin 1990, si ditėlindje edhe pėr shtetin pluralist, edhe pėr median e tij tė lirė. Nė dy dekada, gazetarėt shqiptarė janė pėrballur me gjyqe, burgime, gjoba marramendėse dhe andralla tė tjera mė pak tė rėndėsishme. Por gjendemi nė kėto orė, duke komentuar njė ngjarje, nė fakt njė dhunim tė lirisė sė shprehjes, e cila nuk ka pėr palė shtetin shqiptar dhe njė media tė Tiranės, por njė shtet tė huaj dhe njė ndėr tė rinjtė e talentuar tė medias televizive shqiptare.

Nė harkun e pak orėve, dy persona, njėri shtetas shqiptar, e tjetri zyrtar i lartė italian, kanė provuar se ēdo tė thotė tė kesh pasaportėn shqiptare, apo thjesht flamurin shqiptar nė bashin e skafit, e tė paraqitesh me to, nė derėn e policisė kufitare greke. Gazetari i “Top Channel”, Marin Mema, dhe senatori italian Alberto Maritati, janė keqtrajtuar nga autoritetet helene, pėr shkak se i posedonin qė tė dyja, i pari pasaportėn, i dyti flamurin. E ndėrsa senatorit iu kėrkua falje pėr incidentin (domosdo, njė zyrtar italian e gjen mėnyrėn e reagimit pėrballė njė shteti si ai grek), ēėshtja e gazetarit shqiptar Marin Mema duket e arkivuar nė listėn e gjatė tė sjelljeve absurde tė autoriteteve kufitare greke. Ai ėshtė shpallur person i padėshirueshėm nė Greqi, sepse ka guxuar tė bėjė punėn e tij: tė raportojė lajme!

Numri dy i ambasadės greke nė Tiranė ėshtė thirrur pėr sqarime nga Ministria jonė e Jashtme, nė lidhje me incidentin e kolegut Mema. Njė akt formal, i cili zor se do tė ndreqė diēka. Paralajmėrimi ėshtė i qartė, pėr tė gjithė njerėzit e shtypit nė Shqipėri: mos shkruani pėr Ēamėrinė, pėr shkeljen e tė drejtave tė shqiptarėve nė Greqi, mos u shtyni shumė “thellė” nė skutat e errėta tė marrėdhėnieve dypalėshe, qė tė mos hyni nė listat e zeza tė fqinjit jugor. Prej vitesh ka njė klimė tė eksituar rreth asaj qė shkruan media kritike shqiptare, kur flitet pėr anėt e paqarta tė marrėdhėnieve mes dy vendeve, pėr ēamėt apo pėr trajtimin e refugjatėve tanė atje. Autori i kėtyre rreshtave e njeh personalisht shijen e reagimit idhnak tė autoriteteve greke, pas botimit tė njė shkrimi nė lidhje me dhėnien e dyshtetėsisė pėr shqiptarėt nė Greqi, disa vjet tė shkuara. Paēka se incidenti u mbyll relativisht pa zhurmė, nė segmentin “ambasada greke – gazeta ‘Panorama’” (e cila botoi asokohe nė mėnyrė korrekte shkrimin), ajo sjellje e atėhershme qesharake e diplomatėve grekė nė Tiranė, zbulonte pjesė tė tė njėjtit mllef shtetėror kundėr shtypit tonė, qė ka goditur edhe Marin Memėn para pak ditėsh.

Nė kėtė optikė, ngjarja me kolegun Mema vendoset nė kontekstin historik tė pabarazisė qė ka karakterizuar rolin e medias dhe trajtimin e saj nė marrėdhėniet dypalėshe. Qindra shkrime denigruese, tallėse, shtrembėruese apo etnikisht fyese qė shtypi grek ka botuar ndėr vite pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, nuk u ėshtė pėrgjigjur ndonjė politikė skedimi nga ana e Tiranės zyrtare. Nuk ka ndonjė listė gazetarėsh grekė tė padėshiruar, tė varur nė banakėt e pikave tona doganore, e kjo ėshtė njė sjellje normale e njė vendi qė kėrkon tė lejojė lirinė e shprehjes dhe tė publikimit tė ēdo opinioni apo mendimi tė lirė. Nė kėtė plan, Shqipėria e varfėr dhe e “paemancipuar”, ndodhet shumė mė lart se Greqia e integruar nė Europė dhe qė pretendon orė e ēast se ėshtė djepi i qytetėrimit modern.

Nė anėn tjetėr, e kjo ėshtė pjesa dėshpėruese e incidentit tė Marin Memės (e tė plot incidenteve tė tjera nė kufijtė tanė me Greqinė), vezullon pėr sė largu sjellja “e kapur” e qeverive shqiptare, tė cilat nė pjesėn dėrrmuese tė rasteve nuk guxojnė tė artikulojnė asnjė tingull, sa herė qė shteti grek nxjerr nga parzmoret e veta historike urrejtjen e njohur antishqiptare. Tė shpallėsh non grata njė gazetar, ėshtė nė vetvete njė gjest burracak. Ashtu siē ėshtė njė gjest cinik e burracak, edhe qė tė kthesh nė kufi njė ēift pleqsh, vetėm sepse kanė tė shkruar nė pasaportė si vendlindje fjalėn “Ēamėri”.

Pėrkundėr kėsaj, tė mos i mbrosh qoftė edhe formalisht shtetasit e tu nga kjo politikė bizantine e fqinjit (siē ka ndodhur nė jo pak raste sė fundi), ėshtė mungesė totale pėrgjegjėsie shtetėrore, bjerrje e imazhit tė vendit nė botė dhe pėrulje e shėmtuar pėrballė njė shkeljeje flagrante tė tė drejtave tė njeriut.

Nė vite u kemi dhėnė marrėdhėnieve me fqinjin tonė jugor njė pėrmasė tė deformuar. Kemi pranuar thuajse gjithēka na kanė kėrkuar, pa kėrkuar nė shkėmbim thuajse asgjė. Qė nga kufiri detar, memorialėt e tė rėnėve tė luftės italo-greke, shkollat greke apo censusi etnik e fetar, kemi “hapur krahun” rregullisht, a thua se pėr shtetin tonė interesat tona kombėtare ishin dhe janė thjesht njė “opsion”, kur bėhet fjalė pėr tė negociuar me palėn greke.

Prandaj nuk duhet tė ēuditemi asfare qė, nėse shkojmė pa asnjė problem nė Paris, Romė apo Stokholm, duhet ta pyesim veten mirė, para se tė shkojmė nė Selanik apo Athinė. Sepse s’dihet me ēfarė humori ka dalė nė punė polici grek i radhės, i cili mund tė tė kthejė mbrapsht pėr ēfarėdo arsyeje apo teke. Normale fare, se mos do tė protestojė kush… Fundja, shqiptarė jemi…
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin

Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", Tiranė.

.