Alibia e panevojshme e vitit ‘96
nga Skender Minxhozi
Shqip
Ėshtė njė panoramė e zymtė ajo qė hodhi nė letėr dje ish-kryeministri dhe deputeti socialist, Pandeli Majko. Njė ndėr ato panorama qė tė krijojnė pėrshtypjen se asgjė nuk shkon mirė nė kėtė vend. Qėllimi i shkrimit ishte i afishuar qysh nė titull: po pėrgatitet njė stinė e ngjashme me atė tė vitit 1996. Pėr ata qė e mbajnė mend atė kohė absurde, ai ka qenė momenti i kulmimit tė njė situate disavjeēare, ku arroganca shtetėrore, deformimi i mekanizmave ekonomike dhe mungesa, apo mė mirė shpėrfillja totale e interesit publik e kombėtar, prodhuan njė klimė e cila u pėrmbyll me manipulimin artizanal dhe tė kamufluar keq tė zgjedhjeve tė pėrgjithshme tė 26 majit 1996.

Ishte njė kohė kur shteti (ai i riu, i dalė nga modeli demokratik), ndodhej nė gjendjen e tij natyrore. Njė super-president i bėnte tė gjitha: edhe qeverisjen, edhe reformat, edhe represionin ndaj opozitės, mediave dhe cilitdo qė guxonte tė shfaqej nė vijėn e goditjes.

Nuk ėshtė e rastit qė Pandeli Majko i drejtohet asaj periudhe tė zymtė, pėr tė gjetur njė pike reference pėr prognozėn e tij pesimiste pėr vitin qė vjen, kur edhe do tė mbahen zgjedhjet e pėrgjithshme. Nė imagjinatėn kolektive, por sidomos nė subkoshiencėn e tė majtės shqiptare, 1996-a ėshtė njė plagė e thellė, qė ka lėnė njė traumė po kaq tė thellė nė kujtesė. Ėshtė simboli i gjithēkaje tė keqe qė prodhuan vitet ’90 pėr kėtė vend.

Por a ėshtė njė alibi vėrtet e vlefshme ajo e vitit 1996?! Po edhe jo. Nė fakt, mė shumė jo, sesa po, nėse i besojmė proverbit tė njohur, se “uji nuk rrjedh dy herė nėn tė njėjtat ura”. E megjithėse vetė proverbi nuk e pėrcakton se cili duhet tė jetė i pari i vendit, qė uji tė mos shkojė dy herė nė tė njėjtėn rrugė, skepticizmi i thellė nė lidhje me pėrsėritjen edhe njė herė tė dramės politiko-ekonomike tė vitit 1996, ėshtė njė alibi gjysmake.

Zgjedhjet e vitit 1996, tė vetmet nė historinė e pluralizmit shqiptar qė janė konsideruar zyrtarisht nul nga bashkėsia ndėrkombėtare, u zhvilluan nė njė terren unik, sa i pėrket situatės politike e ekonomike, shkeljes sė lirive e tė drejtave tė njeriut dhe arbitraritetit shtetėror. Fajdet e asaj kohe, autoritarizmi i vrazhdė i partisė nė pushtet, burgosja e kreut tė opozitės dhe djegia e redaksive tė gazetave, sot pėrjetohen nga shumica dėrrmuese e shqiptarėve, si njė skizofreni unikale e shtetit, e cila krijoi njė bilanc tė frikshėm kostosh pėr vendin dhe tė ardhmen e tij.

Opozita e sotme mund tė gjejė pa u lodhur shumė, paralele me shtetin e ish-presidentit Berisha, edhe sot kur president ėshtė Nishani dhe kur nga ajo periudhė ka kaluar njė dekadė e gjysmė. Kėto paralele, nė forma dhe raporte tė tjera, mund tė kėrkohen nė politizimin e thellė tė ēdo qelize tė shtetit dhe administratės sė tij drejtuese, nė situatėn e komplikuar financiare e ekonomike tė vendit, i rrethuar nga njė krizė e stėrmadhe qė ka pėrfshirė rajonin dhe kontinentin, nė shkeljen e tėrthortė apo direkte tė shumė tė drejtave bazė tė njeriut. Mund tė hiqet gjithashtu njė paralele jo fort e sikletshme, mes sistemit aktual tė drejtėsisė, thellėsisht tė korruptuar e arbitrar, me aradhėn anonime tė gjyqtarėve tė plepave tė asaj kohe, tė cilėt gjykonin dhe dėnonin symbyllur, sipas urdhrit partiak tė kohės.

Tė gjitha kėto simptoma tė kohės sė “Berishės sė parė”, siē thuhet me humor, janė ricikluar edhe nė Shqipėrinė e sotme, anėtare tė NATO-s dhe nxėnėse nė rreshtin e parė pėr nė BE. Nė Shqipėrinė e “Berishės sė dytė”. Atij qė nuk ėshtė mė formalisht kryetar shteti, por qė sillet si i tillė nga mėngjesi nė darkė.

Problemi me vizionin e Majkos dhe pjesėn tjetėr tė opozitės, nė lidhje me pėrsėritjen e vitit 1996 (e kėtu vijmė tek alibia gjysmake), ka tė bėjė me mosmarrjen parasysh tė rrugės sė gjatė qė Shqipėria, mė saktė shoqėria shqiptare, ka bėrė drejt progresit dhe normalitetit nė 15 vjet. Ky ėshtė njė proces qė mė sė pari ka tė bėjė me trendin e natyrshėm tė zhvillimit, po aq sa edhe me evolucionin e mentaliteteve dhe mėsimet e pashmangshme qė nxirren nga e shkuara e largėt ose e afėrt.

Ėshtė e qartė se ky vend ka humbur shumė kohė. Ėshtė po aq e qartė qė ai vazhdon me shumė gjasė tė humbasė sėrish kohė tė ēmuar. Por ėshtė gjithaq e sigurt se nė ēdo ekuacion tė mundshėm, vendi i sotėm i shqiptarėve ėshtė mė i mirė se ai i djeshmi. E pėr kėtė edhe vetė Majko ka kontributin e tij jo tė vogėl, nė njė moment tė caktuar historik. Imazhet qė kemi nga vitet 96-97 nuk lidhen vetėm me radhėt e gjata tė njerėzve tė veshur keq nė sportelet e fajdeve, apo me parakalimin e benzave tė vjetėr, prej ku qėllohej me armė sa pėr kapardisje, nė mes tė pazarit nė Vlorė a Tiranė. Ajo kohė i pėrket njė Shqipėrie qė luftonte me reflekset e sė shkuarės, pa pasur asnjė projekt tė qartė pėr tė ardhmen.

Ajo periudhė nuk ėshtė e krahasueshme me tė sotmen. Sado e deformuar qė ėshtė e sotmja jonė. Sot ky vend pėrballet me tė tjera sfida, tė mėdha e komplekse, por do tė ishte reduktuese qė e sotmja tė krahasohej me dekadėn e fundit tė shekullit tė shkuar.

Qeveria aktuale e shqiptarėve, e cila shet detin, korrupton dhe vetėkorruptohet si askush para saj, mbush administratėn me militantė duke shpėrfillur trashė ligjet dhe vjedh votat nė zgjedhje, ka gjithsesi sot pėrballė vetes, njė korpus qytetarėsh, mediash dhe opozite politike, e cila e ka kaluar prej kohėsh fazėn e saj foshnjore. Me gjithė plogėshtinė dhe apatinė e njė pjese tė mirė tė opinionit tė sotėm publik, ka pafundėsisht mė tepėr njerėz nė Shqipėrinė e vitit 2012, qė reflektojnė nė mėnyrė racionale, sesa nė demokracinė karikaturale tė viteve ’90, ku pas fasadės sė pluralizmit formal, shteti vepronte nė bazė tė inercisė sė vjetėr totalitare, ndėrkohė qė shqiptarėt jetonin me pėrqindje fajdesh. Ky shtet i sotėm ka gjithashtu pėrballė njė brez shqiptarėsh qė janė shkolluar brenda dhe jashtė vendit, ku e ku mė mirė dhe mė cilėsisht sesa moshatarėt e tyre tė asaj kohe. Pėrtej ēdo toni deklamativ e patetik, ky ėshtė njė aset s’mund tė injorohet kurrsesi. Nė mes tė kotėsisė e bjerrjes qė ka krijuar moskokėēarja e qeverisjes sė sotme pėr ligjin dhe rregullat, ka njė sfond tė ngrysur shqiptarėsh, qė mezi presin ta dėnojnė me votė kėtė shumicė tė lodhur si sot njė vit. E fundit, por jo e parėndėsishme, prej vitesh Shqipėria e ka partinė e saj mė tė madhe (nė funksion tė pėrkrahjes popullore), jo nė pushtet, por nė opozitė. E ky ėshtė njė tjetėr handikap i ēdo tendence pėr ngritjen e duarve lart, duke krahasuar mekanikisht dhe fatalisht vitin 2012 me vitin 1996. Ky pesimizėm ėshtė i panevojshėm e joproduktiv pėr ambiciet qė opozita ka pėr vitin e ardhshėm dhe me shumė gjasė punon indirekt nė favor tė konceptit se Berisha i ka fituar tashmė zgjedhjet e vitit 2013.

Ėshtė e qartė se Majko e sheh paralelen kryesore me vitin ’96, te fakti se nė pushtet ėshtė i njėjti person, i cili pėrpiqet tė qeverisė me tė njėjtin stil politik. Por nė kėtė pikė, mė e besueshme se skepticizmi i tij, duket se ėshtė replika qė deputeti tjetėr socialist, Braēe, i bėri po dje shkrimit tė ish-kryeministrit. Nė thelb, replika e Erion Braēes (e jo vetėm i tij), vinte nė dukje se njė opozite kaq tė madhe, nuk i lejohet qė tė hapė krahun dhe tė tolerojė njė tjetėr eksperiencė traumatike si ajo e viteve tė mbrapshta ’96-’97. Me fjalė tė tjera, tė njėjtin koncept e ka nėnvizuar mė se njė herė edhe Spartak Ngjela, i cili ėshtė shprehur me tė drejtė se “kur njė bankė vidhet pėr herė tė parė, fajin e kanė hajdutėt. Nėse vidhet sėrish, faji ėshtė i vetė bankės”. Ky figuracion i shkon pėr bukuri nonsensit tė krahasimit tė kohės qė jetojmė, me amullinė biblike tė fajdeve dhe kaosit tė armėve qė pasoi.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Kombėtarja shqiptare ka shfaqur njė lojė tė bukur duke arritur tė barazojė 1-1 nė ndeshjen miqėsore ndaj Francės qė u zhvillua nė Stade de Rennes nė praninė e rreth 3000 tifozėve shqiptarė.

Kombėtarja shqiptare ka shfaqur njė lojė tė bukur duke arritur tė barazojė 1-1 nė ndeshjen miqėsore ndaj Francės qė u zhvillua nė Stade de Rennes nė praninė e rreth 3000 tifozėve shqiptarė.