Shtjellimi i njė pėshtjellimi
nga Iljasa Salihu

(Ese kushtuar tė gjithė atyre qė hodhėn tė paktėn njė fjalė nė letrėn e bardhė pėr tė mirėn e kėsaj shoqėrie)

Rrezet e diellit fare pa trokitur kishin shpuar xhamat e vendosura me kujdes dhe qė kishin pak ajėr nė mes. Ai qė duhej zgjuar me lajmėrimin e vagėllimės, dukej se ishte zhytur thellė nė ėmbėlsinė e muzgut tė thellė, kohė kjo kur edhe atė e kishte kapluar gjumi. Ai urrente mosshfrytėzimin e rrezeve tė diellit tė cilėt prodhonin dritė dhe nxehtėsi, si dhe nė anėn tjetėr druante shumė nė shpenzimin e dritės artificiale nė kohėn kur ekzistonte mundėsia qė flegrat e tė bėmave tė asaj dite t’i kruspulloj ashtu si mbyllen kapakėt e syve pėr gjumė. Mbase rrezet e diellit qė sinjalizonin syēelėsinė, nuk kishin nevojė tė trokisnin dhe tė prisnin leje prej zotėrisė sė atyre xhamave pėr hyrje nė dhomė, ngase rrezet pėr nga natyra ishin shpuese, hyjnė aq thellė sa ėshtė edhe fuqie ngrohėse e diellit. Rrezet qė depėrtonin pėrmes dritareve, Lundruesit as qė kishin mundur tė paktėn t’ia vėnė nė lėvizje ndonjė gjymtyrė tė trupit.
Dielli gjithmonė ngrohė njėsojė, porse pranimi dhe tėrheqja e asaj ngrohtėsie varet prej pozitės rrotulluese tė tokės. Dielli njėsojė pėr ēdo cep tė tokės dhe ujit lėshon ngrohtėsi, por ėshtė toka ajo qė ndikon se cili cep duhet ngrohur tani dhe cili pėr mė vonė, mbase edhe duke lėnė ndonjė cep gjithmonė larg rrezeve tė diellit, ngrohja e tė cilit do tė ndodhė vetėm atėherė kur njeriu pėrmes epshit tė pangopur nė konkurrencėn e prodhimit do ta vrimonte jo natyrshėm mbėshtjellėsin e tokės, duke i dhuruar kėshtu rreze po ashtu jo tė natyrshme akullnajave, rezultati i sė cilave do tė jetė ngadhėnjimi i mėtutjeshėm i ujit kundrejt tokės, me kėtė edhe duke i fshirė disa shtete prej hartės tokėsore. Vetėm pasi rrezet pėrmes pėrmbajtjes sė nxehtėsisė sė nevojshme kishin mėsyrė muret e shtėpive, sikur uji qė futet ngadalė dhe pahetueshėm nė rrėnjėn e ndonjė peme, ashtu edhe ato kishin pushtuar muret e shtėpive, tė cilėt nė pamundėsi tė mbajtjes pėr veti atė ngrohtėsi, me vrik dhe me vrull kishin lėshuar atė ngrohtėsi, thuajse vullkani kishte liruar energjinė e tij tė frikshme, pėr ta lajmėruar Lundruesin se nė kėtė kohė edhe farėrat e hedhura tė grurit kanė filluar t’i ēajnė kallinjtė e tyre, pėr t’ia krijuar kėshtu mundėsinė e shumimit.
Ai u zgjua i zhubravitur edhe pse kishte fjetur mirė. Mendja menjėherė i vajti te barka e tij, pėrmes sė cilės ushqente peshqit dhe sodiste vėmendshėm ndodhitė matanė brigjeve tė lumenjve. Ai mbase qėndrimin e tij nė barkė dhe sfondin e saj me ujė e pėlqente shpeshherė edhe pėr arsye tė mbingarkesės sė padrejtėsive dhe tė pakuptimtave maratonike qė rridhnin nėpėr brigjet e ndryshme, sidomos nė njė tokė qė kufizohej nė tė tri anėt me ujė. Ai gjente prehje pėrmes qėndrimit, ushqimit tė peshqve, meditimit, soditjes dhe hedhjes nė letėr tė asaj qė e kishte pėrjetuar nėn kėmbėt e pluhurosura tė brigjeve shpeshherė tė gjakosura, pikėrisht nė ujėrat qė rravgonin gjendje tė ndryshme, veprimi i tė cilave ia rikujtonte rrjedhat e kėsaj jete me shumė fytyra, qė shpeshherė prezantohej prej tė pafytyrėve si jetė me njė fytyrė.
Realitete tė tilla qė pėrkojnė me natyrshmėrinė e kėsaj bote dhe ecurit e dukurive tė pėrgjithshme gjeografike, ma kujtuan edhe realitetin e pėrditshmėrisė sonė. Nė truallin qė ende sipėr tij shohim rėrė, rrezet e diellit nuk rrezatojnė njėlloj pėr tė gjithė. Jo pse kjo ėshtė ndonjė natyrshmėri e caktuar prej Krijuesit tė botėve, porse pangopėsia e njeriut pėr pushtet dhe tė mira materiale tė huaja e bėri tė vetėn. Dikush shfrytėzojė dobėsinė e tjetrit, dikush mallkojė epėrsinė e tjetrit dhe dikush tjetėr vendosi qė mllefin ta shprehė pėrmes asaj qė asgjėson mbajtėsit e atij vullneti dėmprurės. Pėr kėtė arsye ndodhėn edhe luftėra gjakatare tė mėdha, shfrytėzues tė sė cilės ishin maskarenjtė. Ato mbaruan dhe u pėrvijuan me kujtime tė trishtuara dhe ēdo pllangė gjaku tė shpezėve nė kohė paqeje, tek ata prodhonte ligėshtim dhe ndizte nostalgjinė qė rrėfente rrufetė e zjarrta tė atyre qė mendonin se Krijuesi i kishte privilegjuar si racė mė tė bukur dhe mė tė fortė kundrejt racave tjera. Gjuha e kėsaj nostalgjie ia kujtonte tė mbijetuarve rreket e gjakut qė pas njė kohe kishin krijuar lumenj tė tėrė tė mbushura me gjak, duke ndikuar kėshtu nė vdekjen e njerėzve dhe nė gjallėrimin e lumenjve, me kėtė edhe duke ia kujtuar njeriut se lėngu ėshtė ai qė krijon shtratin dhe jo shtrati lėngun, shtrat i cili edhe pėr sė thati do tė rrėfente trishtimin dhe zallahinė e dikurshme.
Lundruesi kishte vendosur ta arsyetonte lindjen dhe ta meritonte vdekjen. Ujėrat e turbullta qė shpeshherė vėrshonin brigjet, ai sikur me thikė nė zemėr i vėshtronte. Edhe mė keq bėhej kur ēdo tentim i tij pėr ta ndryshuar atė llum njerėzor pėrmes dorės sė tij, shkonte nė shportėn nėnēmuese, ku me gulēe tė shpeshta urrente atė anarki dhe krijuesit e asaj anarkie qė pėr fatin e tyre tė keq, moti kohė e kishin harruar Krijuesin e tyre, para tė Cilit njė ditė do tė pėrgjigjen pėr tė bėmat e tyre nė cilėsinė e krijuesve tė asaj rrėmuje, nėn hijen e sė cilės me gaz qeshnin. Atij pavarėsisht mburojave tė pista qė i bėheshin vetėm e vetėm qė tė detyrohet tė qėndrojė sa mė larg pastrimit tė atij bataku, ai s’ishte ndalur nė asnjė rast sė dhėni kontribut drejt thyerjes sė asaj zymtėsie. Kishte vendosur t’i shtrij kėmbėt aq sa e kishte jorganin, por assesi tė lejon qė t’i shkurtohen edhe kėmbėt vetėm pse jorgani i tij ishte shumė i shkurtėr, kuptohet i shkurtėr nė dioptrinė e mistrecėve, ngaqė nė dioptrinė e atyre qė ishin tė prirė tė shihnin mirėsi, gjallėri dhe devotshmėri, shihej njė jorgan aq i gjatė sa qė edhe shumė kėmbė tjera, qė kishin ngarendur vetėm pas tė drejtės, mund tė gjenin vend. Ai lotėt qė i fitonte pėrmes vrojtimin tė gjendjes sė mjerė nėpėr brigje, nuk i derdhte atje, mbase i dhimbset edhe pak ai gjelbėrim qė pėrmes lotit mund tė zverdhej, ndaj sa herė qė zemra i mbushej me dhimbje dhe sytė me lot, Lundruesi ia mėsynte pėrmes barkės sė tij ujėrave, duke druajtur qė pėrmes dėnesje sė madhe tė mos ia prishte rehatinė peshqve. Humbte nė vegim nė mes tė atyre valėve, shushurima e tė cilave edhe mė tepėr e mbyllte nė dukurinė qė ngadalė ia gėrryente shpirtin, ashtu siē gėrryen uji dheun nėn brigje tė larta. Ujin shpeshherė e perceptonte si lot, thuajse lundronte pėrmbi lotėve tė tij. Nė fakt, loti tek ai ishte sikur karburanti i makinave qė vėnin nė lėvizje motorėt! Mbyllja dhe pėrhumbja e tij karakterizoheshin me hapjen e dritareve pėrmes sė cilave shihte ndodhitė qė rridhnin matanė brigjeve. S’i kishte mbetur gjė tjetėr, pos t’i pėrvesh llėrat dhe t’i rreket ngarendjes sė hedhjes nė letėr tė asaj qė e shihte dhe e pėrjetonte vetė ai dhe dashamirėt e tij. Nė mos mė shumė, ai mėtonte qė zėrin qarės sė tė shkretėve ta pėrēonte pėrtej kalasė mbyllėse dhe mbytėse tė asaj qė me tė vėrtetė ndodhte, tė paktėn ndėrgjegjen kryerėsve tė atij krimi asnjėherė tė mos ia lė tė qetė, edhe pse pėr njė posedim tė ndėrgjegjes sė tyre vėshtirė ishte dikush tė dėshmonte.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Posta Shqiptare emeton pullėn postare me tematikė

Posta Shqiptare emeton pullėn postare me tematikė "Papa Franēesku nė Shqipėri"

.