Optimizmi i ēuditshėm shqiptar
nga Fatos Lubonja
Panorama
Nėse Vaso Pasha do tė mund tė shihte festimet e kėtij 100-vjetori, do tė kishte konstatuar me habi se atė vargun “feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria” bashkatdhetarėt ia kanė marrė aq “ad literam”, saqė e kanė bėrė vėrtet shqiptarinė fe tė shqiptarėve. Kulti i flamurit, kulti i shqiponjės, i bashkimit tė tė gjithė shqiptarėve rreth tyre; Ismail Qemali me dyzet apostujt, u celebruan kėsaj here si kurrė ndonjėherė: madje tė pastruar nga “ndotjet” e tjera si komunizmi apo europianizmi qė kanė “njollosur” celebrimet e tyre tė mėparshme. Kryeministri, si i dehur nga festa e adhurimit tė Zotit tė vėrtetė tė shqiptarėve, nxori tė tilla fraza nga goja, saqė u bė shkak i anulimit tė vizitės sė Presidentit tė Maqedonisė dhe ministrit tė Jashtėm tė Greqisė. Kulmi ishte torta stėrgjigante kuq e zi mbi tė cilėn turmat e shqiptarėve u vėrsulėn si nė njė liqen, pėr ta ngrėnė, pėr tė marrė kėshtu, si nė njė rit pagan, fuqi nga gjaku i kuq i flamurit dhe mishi i shqiponjės sė tij tė zezė.
Nuk e dimė se sa do t’i shijonte Vaso Pashės gjithė ky ritualitet, por njė gjė ėshtė e sigurt: se kaq shumė shqiptarė nuk janė parė prej kohėsh tė mblidhen me vullnetin e tyre nė qendrėn e kryeqytetit. Disa komentatorė tė huaj kanė mbetur tė impresionuar nga kėto festime. “Kombi optimist” e quante kombin tonė gazetari zviceran Andreas Ernst te rubrika Feuilleton e NZZ. Ai shkruante se “ndėrsa nė Serbi bie nė sy depresioni dhe fakti se parullat nacionaliste nuk kanė efekt, te shqiptarėt, tė ndarė nė disa shtete, mbizotėron optimizmi”. Sipas tij, ėshtė njė optimizėm qė nė pamje tė parė tė duket “i ēuditshėm”, sepse “Kosova dhe Shqipėria janė dy vendet mė tė varfra tė Europės: nuk prodhojnė dhe eksportojnė pothuaj asgjė, … shteti ėshtė nė duart e karteleve tė pushtetit, tė cilėt shkėmbejnė votat dhe bindjen e qytetarit me vende pune, drejtėsia ėshtė e dobėt dhe e korruptuar”, … por optimizmi nė territoret shqiptare, gjithė sipas tij, ka arsye tė forta: “sepse prej 1990-s po zhvillohet njė shoqėri panshqiptare”. Shkurt, shqiptarėt i motivon nacionalizmi i tyre, bashkimi, pėr tė qenė optimistė pėr tė ardhmen.
Pyetja qė shtrohet ėshtė: a qėndron ky optimizėm, apo ai epiteti “i ēuditshėm” qė ka pėrdorur gazetari kėrkon njė zhbirilim mė tė thellė?
Nė fakt, qenė tė shumtė ata shqiptarė qė konstatuan se kishte diēka qė nuk shkonte nė tėrė kėto celebrime, diēka tė tepruar, pėr tė mos thėnė edhe tė shėmtuar. Personalisht m’u desh tė mendoj gjatė pėr t’i dhėnė njė artikulim konceptual sė shėmtuarės qė, sė jashtmi, shprehej me shėmtinė e dekorit, me mbiteprimin nė pėrdorimin e flamurit dhe tė shqiponjės, me ngritjen e monumenteve qė s’kishin asgjė nga fryma e kohės qė jetojmė. “Jo, ka diēka qė nuk shkon, – thashė me vete, – po si do t’ia vėmė emrin kėsaj gjėje qė nuk shkon?”
Mendimi mė ēoi te njė thėnie e Gėtes: “E shenjta ėshtė ajo qė bashkon shumė shpirtra”. Vėrtet flamuri, shqiponja mund tė konsiderohen si tė shenjta pėr besimtarėt e fesė sė shqiptarizmit. Por, kur flitet pėr tė shenjtėn dhe raportin e njeriut me tė, nuk mund tė mos kujtosh urdhėresėn e dytė qė i dha Zoti Moisiut: “Mos e pėrmend emrin e Zotit vend e pavend”. Duke parė flamurin tė mbulojė fasada tė tėra ndėrtesash si qe ajo e hotel “Tiranės” apo ajo e selisė sė Kryesisė sė Kuvendit, shqiponjėn nė ēdo rrotullame udhėkryqi; apo njerėzit dhe makinat tė mbėshtjellė me flamur, pėr tė mos folur pastaj pėr tortėn-flamur, nuk mund tė mos kishe ndjesinė se ato po “pėrmendeshin” vend e pavend.
Po ē’kuptim ka urdhėresa e mospėrmendjes sė Zotit vend e pa vend, qė Krishti, tek Ungjilli, sipas Mateut, e thotė me fjalėt: “Jo ēdokush qė mė thėrret Zot, Zot! do tė hyjė nė mbretėrinė e qiellit”. Njė nga kuptimet e kėsaj thėnieje ėshtė se nuk duhet ta instrumentalizosh “Zotin”, nuk duhet tė tentosh ta “rreshtosh” nė ushtrinė tėnde pėr beteja nė emėr tė interesit tėnd apo tė palės tėnde. Po ashtu, premtimet qė bėhen nė emėr tė Zotit nėnkuptojnė ndershmėri, besnikėri, vėrtetėsi; ato duhen mbajtur. Tė mos i mbash ato do tė thotė tė abuzosh me emrin e Zotit; me fjalė tė tjera, ta bėsh Zotin njė gėnjeshtar. “Nė mbretėrinė e qiellit do tė hyjė vetėm ai qė e zbaton vullnetin e Atit tim…”, vazhdon Krishti.
Ja kėtu, tek abuzimi me tė shenjtėn qėndron, sipas meje, shpjegimi i brendshėm i shėmtisė qė pamė sė jashtmi me abuzimet me flamurin dhe shqiponjėn. Ato u shpėrdorėn vend e pa vend pikėrisht sepse ata qė i shpėrdorėn nuk i ndiejnė me tė vėrtetė si tė shenjta. Madje, sipas disa “thashethemeve”, ky shpėrdorim kishte motive deri fare banale: fitimin maksimal tė parave nga tė tenderuarit pėr zbukurime e shitje flamujsh.
Prandaj, ndaj pyetjes nėse flamuri dhe shqiponja dykrerėshe vėrtet na bėjnė tė ndjehemi kaq optimistė? – edhe nė kuptimin e iluzionit se nacionalizmi mund tė na nxjerrė nė dritė, – gjykoj se duhet tė japim pėrgjigje tė kujdesshme. Sipas meje, nėse nė Serbi ka njė depresion pasi ka dėshtuar nacionalizmi apo se serbėt janė tė vetėdijshėm se as nacionalizmi nuk i nxjerr dot nga gropa, nuk ėshtė se te ne nuk ekziston kjo vetėdije, paēka se festimet e 100-vjetorit dhanė idenė se kėtej nga ne ka optimizėm nacionalist. Kosovarėt qė paketojnė flamurin dhe nisen me entuziazėm pėr nė Shqipėri duke i mbushur tumllas sheshet e Tiranės apo Vetevendosja qė po fiton terren, mund dhe t’u japin idenė tė huajve se diēka po ndodh andej kufirit. Por, sipas meje, zor se ka njerėz nė botėn shqiptare qė kanė shpresė seriozisht te nacionalizmi. Celebrimet qė pamė dhe monumentet e shumta butaforike janė pjesė e njė teatraliteti qė e kemi mėsuar mirė nė kohėn e regjimeve ku kemi jetuar, e qė askush nuk i merr seriozisht. Aleanca Kuqezi qė duket se kėrkon tė zėvendėsojė mungesėn e plotė tė lėvizjeve civile, por edhe shkatėrrimin e ēdo shprese qė ka sjellė shndėrrimi i dy partive politike qė drejtojnė vendin nė dy banda, ėshtė edhe ajo pjesė e kėtij teatraliteti. Ashtu siē ishte edhe filmi i koncertit tė Pavarėsisė me kėngėn qė e bėnte tė qante Enver Hoxhėn: “Pėr ty atdhe… shkėmb graniti vigan… s’u pėrkule nga ēdo stuhi e tufan…”. Vini re: njeriu qė i ka bėrė mė shumė se kushdo tė qajnė shqiptarėt, qante pėr atdheun. A ka pėrshkrim mė elokuent se ky tė teatralitetit tonė? Ky i yni ėshtė vėrtet njė “optimizėm i ēuditshėm”. Nė fakt, pasi bie perdja e festės, shqiptari i varfėr u kthehet halleve dhe vuajtjeve tė pėrditshme me nėnshtrimin e skllavit qė mallkon tėrė ditėn shtetin e tij tė keq. Kurse shqiptari shtetar mendon se si tė identifikohet sa mė shumė me atdheun, duke organizuar ndonjė festė tjetėr, pikėrisht pėr ta shtypur atė sa mė lehtė.
Nė kėto kushte, sipas meje, me njė rritje tė mėtejshme tė krizės ekonomike, siē ka shumė gjasa tė ndodhė, shqiptarėt e varfėr pėrsėri nuk do ta shohin shpresėn apo shpėtimin te dashuria nacionaliste pėr granitin tek ikja prej “shkėmbit vigan” nė shtetet qė funksionojnė si shtete tė sė drejtės pėr tė gjithė qytetarėt e tyre. Nuk pėrjashtohet qė nė njė situatė tė tillė, grupimet nacionaliste tė mund tė marrin pushtetin, por jam i bindur se kurrsesi nuk do tė mund tė ngjallin besim e shpresė te shqiptaret pėr t’u kthyer. Aq sa ē’kanė ngjallur Ahmet Zogu, Enver Hoxha, Sali Berisha, Fatos Nano, Hashim Thaēi apo Ramush Haradinaj si kėtej, dhe andej kufirit.
Prandaj gjykoj se, qė optimizmi ynė tė mos jetė “i ēuditshėm”, siē qe nė celebrimet e kėtij 100-vjetori tė pavarėsisė, shqiptarėt do tė duhet tė reflektojnė ca mė shumė pėr atė se si ėshtė e mundur qė, ndėrkohė qė flasin kaq shumė pėr dashurinė pėr atdheun, me veprat e tyre punojnė pėr ta bėrė Shqipėrinė vendin e urrejtjes sė shqiptarit ndaj shqiptarit; se pse ndėrkohė qė flasin kaq shumė pėr bashkimin, janė aq tė pėrēarė sa edhe festimet i bėnė ndaras, se pse nė kėta 100 vjet kanė nxjerrė nė krye tė punėve tė tyre vetėm kriminelė, vrasės, hajdutė qė u kanė vrerosur jetėn? Dhe, mbi tė gjitha, se ēfarė duhet bėrė qė tė ndryshojė kjo gjendje pėrderisa duket sheshit se nuk mjafton pėrmendja e atdheut vend e pa vend.
“Nuk do ta gjesh kurrė tė vėrtetėn nėse nuk je i gatshėm tė pranosh edhe atė qė nuk e pret”, thotė Erakliti. Qė do tė thotė, sipas meje, nė kontekstin e ēka po shkruaj, se ndoshta duhet ta fillojmė tjetėrkund nga ritualet e dashurisė sė rrejshme pėr atdheun qė janė vetė jeta jonė – siē e pamė edhe nė kėtė 100-vjetor – pėr tė arritur te dashuria e vėrtetė pėr atdheun.
elton musaj
e Martë 18 Dhjetor 2012, Ora 13:59
festimet madheshtore te 100 vjetorit te pavarsise ja vrane syte pinjollit te vete deklaruar te diktatures komuniste.do apo sdo fatosi me partine e tij ne zemer shqiptaret do shkojne perpara
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Djegia e flamurit shqiptar nė derbin e Beogradit mes Partizanit dhe Crvena Zvezdės. 18 tetor 2014

Djegia e flamurit shqiptar nė derbin e Beogradit mes Partizanit dhe Crvena Zvezdės. 18 tetor 2014