Konteksti i grevės sė urisė
nga Fatos Lubonja
Panorama
Greva e urisė sė ish-tė burgosurve politikė ka qenė dhe mbetet njė nga ngjarjet mė tė debatuara kohėt e fundit. Ajo ka hapur shumė tema tė mprehta sociale ekonomike, politike, tė lidhura sa me tė kaluarėn, edhe me tė tashmen, sa me forcat politike, edhe me shoqėrinė civile dhe qė e tejkalojnė “hallin” e atyre qė u futėn nė grevė. Nė fakt, ajo ishte njė test, do tė thosha, pėr tėrė shoqėrinė me nė krye politikėn, pėr tė provuar se sa ka reflektuar ajo pėr tė kaluarėn komuniste, se sa ėshtė nė gjendje ajo tė zgjidhė problemet, se sa ėshtė nė gjendje tė dialogojė, negociojė etj., dhe rezultatet e kėtij testi na nxorėn keq, shumė keq.
Nė kėtė shkrim nuk mund tė shteroj tėrė problematikėn qė ngacmoi ajo grevė, por mė duket e domosdoshme tė shtjelloj mė sė pari kontekstin social ekonomik tė grevės.
Nuk gjej mėnyrė mė tė mirė pėr ta shtjelluar kėtė kontekst sesa rrėfimi i tri bisedave qė kam pasur kėto ditė midis bisedave tė shumta qė bėjmė tė gjithė pėrditė me ata qė takojmė.
Biseda e parė:
Njė i njohur, teksa pinim kafe, mė tregoi se po i ndėrtonin pa leje atje ku ai ka pronėn, nė njė lagje tė Tiranės. “Shkova tė ankohem dhe e di ēfarė mė thanė? – Shiko, ne atė zonėn ia kemi lėnė partisė ēame. Shih se mos gjesh ndonjė nga ata qė ta rregullosh kėtė punė, se pėr besė vėshtirė e ke ndryshe”.
Biseda e dytė:
Duke i treguar njė tė njohuri historinė e parė, ai mė tregoi njė tjetėr: “Njė mikut tim i vdiq i ati, mė tha. Aty zbuloi se puna e njė vendi varri ishte problem i madh. Duhet tė paguaje – nėn dorė kuptohet. I thanė: Shiko, varrezat i ka LSI-ja, prandaj shih mos njeh ndonjė nga ata tė LSI-sė”.
Biseda e tretė
Teksa ndalova nė njė dyqan pėr tė blerė njė mall, shitėsi mė njohu dhe mė tha:
- Zoti Lubonja, kam njė hall. A mund tė mė ndihmosh?
- Ēfarė halli ke? – i thashė.
- Kam gruan pa punė, ėshtė mėsuese.
- Mėsuese pėr ēfarė?
- Pedagogji.
- Ēfarė tė thonė?
- Mė kanė kėrkuar para. Njė vend pune pėr gruan time kushton nga 3 deri nė 5000 euro.
- Kush t’i ka kėrkuar, – i thashė, – me shpresėn se do tė mė pasuronte listėn e partive. Por kėsaj here pėrgjigja ishte: “Sekseri”.
Ja, kėto janė bisedat qė zhvillojnė pėrditė njerėzit nėpėr tryeza. Dhe tė mos harrojmė se ato pėrbėjnė sfondin e atyre lajmeve skandaloze qė flasin pėr shitje korruptive tė pronave publike, pėr interesa milionėshe, pėr tenderė tė anuluar e pėr tenderė mashtrues, e me radhė e me radhė – qė i faturohen, mbi tė gjitha, partisė mė tė madhe nė pushtet.
Ėshtė imazhi i njė vendi ku partitė janė kthyer nė banda qė kanė ndarė territorin e po e shqyejnė ku tė mundin e sa tė mundin, madje me njė uri edhe mė tė madhe, pasi tani kanė mbetur copėrat e fundit. Ėshtė imazhi i njė shoqėrie tė polarizuar ekstremisht, kur njė pjesė e vogėl, duke abuzuar me pushtetin, kanė vėnė pasuri tė mėdha, kurse pjesa tjetėr e sheh veten tė margjinalizuar dhe shpresėfikur.
Greva e urisė sė ish-tė pėrndjekurve politikė nuk mund tė shihet e shkėputur nga kjo gjendje e pėrgjithshme e njerėzve. Ata njerėz, njė pjesė e tė cilėve pėrfaqėsojnė kategorinė mė tė pafat tė tė pafatėve qė u kaloi njė pjesė e jetės nėpėr kampe, burgjet e komunizmit, zgjodhėn grevėn e urisė si mjetin e fundit tė presionit dhe tė protestės. Por nuk mund tė thuash kurrsesi se ata pėrfaqėsojnė vetveten. Ata pėrfaqėsojnė njė zhgėnjimi mė tė madh.
“Zhgėnjimi qenka mė i rėndė se shtypja, – mė tha njė ish-bashkėvuajtės qė s’ishte nė grevė, por qė ndiente gjer nė kockė shpėrfilljen e pushtetit dhe tė shoqėrisė, – sepse shtypja, tek e fundit, tregon edhe respekt, tregon se ti je, tė llogarisin, kurse ky injorim ėshtė mė i rėndė”.
Unė gjykoj se ky ėshtė konteksti nė tė cilin duhej parė greva e urisė sė ish-tė burgosurve politikė. Ai i humbjes thuajse totale tė besimit te politika. Pėrpara tetė vjetėsh, duke trajtuar ēėshtjen e ish-tė burgosurve politikė nė prag tė zgjedhjeve qė i dhanė fitoren, Sali Berisha, midis tė tjerave, ngrinte pyetjen: “Ku shkuan me mijėra e qindra hektarė tokė qė ata krijuan me mundin dhe djersėn e tyre? Qė tė gjitha gėzohen sot nga fermerė, por pėr hir tė sė vėrtetės, i pėrkisnin shoqėrisė sė konformuar, dhe jo asaj tė shtypur, jo asaj tė persekutuar. Duke e parė edhe nė kėtė kontekst, nuk mund tė pranojmė qė kėto pasuri kombėtare qė u krijuan, tė gėzohen nga ky komb pa njohur borxhin qė ka ndaj atyre motrave dhe vėllezėrve qė u pėrdorėn si argatėt mė tė keqpaguar nė historinė e kontinentit….
…Le ta marrim kėnetėn e Maliqit, kėnetėn e Tėrbufit, kėnetėn e Thumanės etj.; secila prej tyre ėshtė mbi njė miliard dollarė vlerė. Nuk po pėrmend dhjetėra vepra tė tjera tė mėdha qė kanė ndėrtuar, por vetėm kėto kėneta tė shndėrruara nė tokė buke, kanė sot dhe nė ēdo kohė njė miliard dollarė vlerė…
…Jam i vetėdijshėm se pėr dy apo tre vjet nuk mund tė shlyhet kjo faturė, por jam i vetėdijshėm se nė njė vend qė vidhen 600 milionė euro nė vit nė taksa nga 27 VIP-a, pa cenuar askėnd, brenda njė afati kohor tė shkurtėr mund tė ndahet shoqėria shqiptare tėrėsisht nga pasojat e kalvarit mė tė egėr qė Europa e pasluftės ka njohur, sepse asnjė komb nuk ka pasur njė luftė klasore vrastare si kombi shqiptar…”.
Perceptimi pas tetė vjetėsh ėshtė se 27 VIP-at mund tė jenė bėrė 54, se 600 milionėt mund tė jenė bėrė 1 miliard e 200 milionė, dhe se tė nėpėrkėmburit sot janė mė tė shumtė e mė tė poshtėruar po ashtu. Ka arritur puna deri aty sa disa sot shtrojnė pyetjen: Po pse pėr tė bėrė 55 njerėz miliarderė qenka rrezuar ai sistem?
Nė vend qė tė reflektonte thellė pėr kėtė gjendje qė e nxori edhe mė nė pah greva e urisė sė ish-tė burgosurve, Sali Berisha dhe politikanėt rreth tij pėrdorėn njė taktikė tė njohur: “Nėse do tė zgjidhėsh njė problem, sajo njė armik”. Se ku pėrfundon kur pėr zgjidhjen e problemeve sajohet armiku, i jashtėm apo i brendshėm, na e ka mėsuar pėrvoja e regjimit tė Enver Hoxhės.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 

"Kush eshte kryeministri me i gjate, le te urdheroje ne podium!"

.