Greva e ish-tė burgosurve dhe politika
nga Fatos Lubonja
Panorama
U bėnė mė tepėr se njėzet ditė qė njė grup ish-tė pėrndjekurish kanė hyrė nė grevė urie me kėrkesėn bazė, zbatimin e njė tė drejte tė pezulluar prej disa vitesh: dėmshpėrblimin sipas ligjit tė aprovuar nė vitin 2007. Sepse kanė marrė vetėm kėstin e parė ndėrkohė qė, sipas kėtij ligji, ata duhet tė kishin marrė kėstin e katėrt. Dhe kjo nuk pėrjetohet thjesht si ēėshtje parash, por edhe si nėpėrkėmbje dinjiteti, shpėrfilljeje tė vuajtjes dhe tė sė drejtės. Ditėt e fundit, si pėrshkallėzim i grevės, kanė ndodhur disa akte qė kanė tronditur krejt opinionin publik. I pari Gjergj Ndreca dhe, pas tij, Lirak Bejko, i vunė flakėn vetes.
Janė thėnė shumė gjėra pėr kėtė grevė dhe nuk dua tė pėrsėris argumente qė i kam shkruar apo thėnė edhe vetė mė parė, por nuk mund tė mos vė nė dukje se si qėndrimi ndaj kėsaj greve ilustron nė mėnyrėn mė elokuente njė karakteristikė tė politikės sonė qė ka shenjuar dėshtimin e saj qė kur lindi pluralizmi e deri mė sot. E kam fjalėn pėr fenomenin e kalimit tė politikanėve tanė nga regjistrat e indiferentizmit tek ata tė konfliktualitetit tė ndezur, pa u ndalur fare nė atė qė duhet tė jetė terreni i vėrtetė i politikės: zgjidhja e problemeve tė qytetarėve. Le tė shpjegohem mė qartė. Nėse do tė kėrkojmė kronologjinė e ngjarjes, do tė shohim se vetėm pas mė shumė se njė jave, e pyetur pėr ngjarjen, kryetarja e Parlamentit Jozefina Topalli u pėrgjigj se “s’ka koment”. Po Berisha? Ai heshti pėr njė kohė mė tė gjatė dhe pastaj, herėn e parė qė foli, e kishte tashmė nė dorė “armėn”: janė njerėz tė instrumentalizuar nga opozita, e cila, kur ėshtė aprovuar ai ligj, nuk e ka votuar madje e ka kundėrshtuar, kurse sot, me mediat pranė saj, po i jep hapėsirė tė madhe kėsaj greve pėr qėllimet e veta.
Siē duket qartė edhe nė kėtė rast nė sjelljet e politikanėve tanė ndaj ēėshtjeve qė ngrihen gjejmė dy ekstreme, qė pikėrisht si tė tillė puqen. I pari ėshtė rritja e trashėsisė sė murit ndarės tė heshtjes/indiferentizmit tė tyre ndaj zėrave qė shqetėsojnė opinionin publik. Pra nėse vite mė parė, po tė ngrihej njė x shqetėsim, reagimi ishte mė i shpejtė, sot, sikur tė ngrihet me tė njėjtėn forcė, nuk do tė kishte reagim fare. Me rastin e grevės sė urisė p.sh. reagimi vonoi shumė dhe u desh qė tė arrihej deri nė vetėflijimin me zjarrvėnie qė t’i jepeshin opinionit disa shpjegime pėr ēka po ndodh. Fenomeni i dytė ėshtė ai se kur indiferentizmi dhe heshtja nuk mbajnė mė dhe vjen puna e dhėnies sė shpjegimeve, kėto nuk jepen nė terrenin e racionales, tė pėrpjekjeve pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė ngritur, por duke kaluar menjėherė nė ekstremin tjetėr tė lavjerrėsit: nė atė tė konfliktualitetit. Pra, nė vend se politika tė ndalojė nė disa fakte tė pamohueshme – nė rastin nė fjalė nė atė se ėshtė aprovuar njė ligj qė nė 2007, i cili ėshtė frenuar vėrtet sė zbatuari pėr shkaqe x, y, z, – dhe maxhoranca, apo edhe njerėz tė caktuar brenda saj, tė ballafaqohet me kėtė tė vėrtetė dhe tė kėrkojė rrugė tė zgjidhjes apo shpjegimit tė kėsaj ndalese, kalohet nga muri i heshtjes sė indiferentizmit, te zhurma e konfliktualitetit me opozitėn, pa u ndalur asnjė ēast, me mendje tė ftohtė, tek e vėrteta dhe analiza e problemit. Dhe kjo rezulton si rruga mė e mirė pėr tė shmangur pėrgjegjėsitė. Viktima kėshtu mbetet ēėshtja dhe hallexhinjtė. Ve nė dukje se kjo ndodh pikėrisht atėherė kur bėhet fjalė pėr shqetėsime tė njerėzve, sepse kur bėhet fjalė pėr akuza tė opozitės, pėrgjigjet mund tė vijnė edhe brenda ditės, por gjithmonė nė terrenin e stėrbombarduar tė konfliktualitetit.
Do tė thosha se me tė njėjtėn teknikė ka vepruar e po vepron edhe opozita nė kėtė rast. Ajo akuzoi maxhorancėn pėr keqtrajtim tė kėsaj shtrese, premtoi se po tė vijė nė pushtet do ta zgjidhė pėr njė kohė tė shkurtėr ēėshtjen e tyre, pa u ndalur asnjė moment tė reflektojė se pse tetė vjet nė pushtet e ka shpėrfillur ekzistencėn e kėsaj shtrese; pse kur ėshtė aprovuar ky ligj nuk e ka votuar atė. Edhe nė kėtė rast ajo nuk po bėn – deri tani sė paku – asnjė pėrpjekje serioze dhe bindėse pėr tė ulur pėrfaqėsuesit e saj me ata tė maxhorancės pėr tė gjetur njė rrugėdalje. Pėrkundrazi, duket se asaj i intereson mė shumė tė vazhdojė kjo situatė qė ėshtė pa dyshim diskredituese pėr maxhorancėn, duke bėrė edhe ndonjė akt spektakolar si dėrgimi, nėn kujdesin e saj, i dy tė djegurve nė spitale jashtė shtetit. Por ama qė tė ulet dhe tė japė argumente se ēfarė mund tė bėhet, se si mund tė bėhet qė kjo zgjidhje tė arrihet dhe ēfarė ėshtė e pamundur edhe sipas saj tė bėhet, kjo nuk ndodh. Ka madje nga ata njerėz tė opozitės qė as e dinė se pėr ēfarė bėhet fjalė dhe as u intereson kjo, pasi u intereson vetėm spektakli mediatik.
Kėsisoj, kthimi i kėsaj greve nė pretekst pėr luftė politike midis tė dy palėve ka marrė shumė mė tepėr rėndėsi sesa halli i grevistėve qė ndėrkohė janė duke vuajtur njė padrejtėsi dhe ēėshtja e tyre mbetet e pazgjidhur. Tė vjen tė mendosh: a mos vallė mė mirė tė mos ekzistojė fare pluralizmi nė njė kulturė ku kundėrshtari politik ekziston thjesht e vetėm pėr tė justifikuar dėshtimin tėnd, pėr tė shkarkuar pėrgjegjėsinė tėnde dhe e jo pėr tė gjetur zgjidhjet mė tė mira pėr hallet e njerėzve?
Sipas gjykimit tim, drama si kjo e ish-tė burgosurve mund tė ktheheshin edhe nė momente ndėrgjegjėsimi pėr politikėn tonė, por edhe pėr shumė gazetarė tanėt nga ata tė llogoreve. Halli i kėtyre njerėzve, qė nuk mund tė kategorizohen kurrsesi si vegla tė PD apo PS, do tė ndihmonte pėr t’u ndėrgjegjėsuar se politika nuk mund tė jetė thjesht luftė pėr pushtet por edhe konkurrencė idealesh dhe idesh nė tė mirė tė njerėzve, se ajo nuk mund tė reduktohet nė interesa tė partive politike dhe, mbi tė gjitha, se njerėzit dhe hallet e tyre nuk mund tė trajtohen vetėm si mjete lufte, por edhe si qėllim jete.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin

Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", Tiranė.

.