Gjak nė faqe tė parė
nga Fatos Lubonja
Panorama
Jemi mėsuar tashmė tė lexojmė lajme vrasjesh makabre qė nė faqen e parė tė gazetave, saqė ditėn kur nuk do tė ketė mė tė tilla, nuk do t’u besojmė syve kur t’u hedhim, te kioska e mėhallės, njė shikim tė shpejtė gazetave pa pikė gjaku, pikėrisht nė faqen e parė. Atėherė, ndonjėri nga ne madje mund edhe tė zhgėnjehet e tė mendojė se gazetat pa gjak nė faqen e parė kanė nisur tė mos raportojnė mė aq bujshėm pėr krimet e kryera: Si mund tė rrijė shqiptari pa u vrarė me shqiptarin jo vetėm nė Shqipėri, nė tė njėjtin qytet, nė tė njėjtėn lagje, nė tė njėjtin fshat, brenda fisit, brenda familjes e brenda ēiftit, por edhe nėpėr botė? Si mund tė mos shkruhet pėr krimet qysh nė faqe tė parė? (Arsyetim ky prej vampirėsh virtualė).
Mirėpo, ē’ėshtė e vėrteta, nė faqen e parė tė gazetave gjaku nuk kullon natyrshėm, por si pasojė e dhunės: dhunė nė shtet, dhunė nė shoqėri, dhunė nė familje. Tė dhunshėm jemi me gjeste e me fjalė, madje deri nė pėrkėdheljet tona: “Vdektė nėna pėr ty!” – i thotė e ėma fėmijės sė vogėl, ndėrkohė qė kjo fėmijė, pėr t’u rritur e zhvilluar normalisht ka nevojė jo qė tė vdesė nėna pėr atė, por, pėrkundrazi, qė tė jetojė pėr atė, pėr motrat e vėllezėrit e tij, pėr babanė gjithashtu. Dhuna deri te pėrkėdheljet merr nganjėherė karakter kanibalesk: “Do tė tė ha si llokum!”; “Ta hėngsha syrin”; “O Zot, sa e/i mirė qė je! – i thotė tezja apo halla mbeskės apo nipēes njėvjeēar – Ec tė ta ha pak gushėn, tė ta nduk pak faqen, tė ta kafshoj pak doēkėn, tė ta kėpus pak kėmbkėn”, – i thotė asaj/atij daja ose xhaxhai etj., etj. Tė tėra kėto shenja qė, jo pak psikologė apo psikiatėr mund t’i konsiderojnė si simptoma, dėshmojnė se ne vazhdojmė ta ruajmė e ta zhvillojmė kulturėn e dhunės. Edhe nė pėrdorimin e shqipes, gjuhės sonė amtare, ne zgjedhim jo rrallėherė mėnyra tė vrazhda tė shprehuri; kėshtu, a nuk dėgjojmė rėndom tė thuhet: “Hej, vrite njė ēikė mendjen!”; “Mė mirė tė mė kishe vrarė, sesa ma the kėtė!”; “Mos na hap barkun tani!”; “Merre librin dhe nxirr sytė po deshe!” etj., etj.? Para 23 vitesh, mbaj mend qė ēova njė mėngjes djalin dyvjeēar nė ēerdhe; kur edukatorja vuri re qė ai nuk donte tė ndahej prej meje, e mori nė krahė dhe, pėr ta bėrė tė harronte praninė time, i tha: “Hajde tė kapim njė zog! Ē’do t’i bėjmė ne atij, do ta vrasim, hė?”. Kam edhe tė tjerė shembuj tė tillė, ndoshta edhe mė tė frikshėm, por nuk do t’i trondit mė shumė lexueset e lexuesit e mi tepėr tė ndjeshėm.
Por nga na vjen kjo kulturė e dhunės, madje e dhunės makabre (rasti i fundit: 80-vjeēari vret vajzėn e re e njėkohėsisht shtatzėnė, pastaj i pret kokėn)? Nga e kaluara jonė e largėt dhe e afėrt? Nga izolimi ynė 5550-vjeēar? Apo nga diēka tjetėr? Kėto pyetje po i bėja vetes njė ditė kur mėsova lajmin e vrasjes makabre qė sapo pėrmenda, dhe pėrgjigjen ma dha tė nesėrmen a tė pasnesėrmen njė mikja ime qė punon nė Komitetin Shqiptar tė Helsinkit: Kultura e dhunės te ne, me gjithė punėn e bėrė nga Legjislativi dhe Ekzekutivi, shkolla, gjykatat e shoqėria civile, me gjithė ndihmėn e organizmave dhe tė institucioneve ndėrkombėtare, vazhdon tė ekzistojė edhe sepse, ndėrsa flasim dhe luftojmė pėr tė drejtat e njeriut (e drejta e fjalės, e drejta pėr tė qarkulluar lirshėm, e drejta e grevės, e drejta pėr punė, sigurim shėndetėsor e pension, e drejta pėr tė formuar shoqata, sindikata, parti etj., etj.), ne, shqiptarėt e sotėm, harrojmė qė e drejta themelore, e para, mė universalja, ėshtė e drejta pėr jetėn, ēka do tė thotė se askush, nė asnjė rrethanė e pėr asnjė motiv, nuk ka tė drejtė t’ia marrė jetėn dikujt tjetėr (pėrjashto rastin e vetėmbrojtjes sė ligjshme); prandaj nė shumicėn e shteteve demokratike nė pėrgjithėsi dhe nė tė gjitha vendet anėtare tė Kėshillit tė Europės nė veēanti, pėrfshirė Shqipėrinė, ėshtė hequr dėnimi me vdekje.
Kultura e dhunės te ne bėn qė tė vritemi pėr njė zhvendosje gardhi, pėr njė rrėnjė ulliri, pėr njė fjalė goje. Vrasim dikė tė cilit nuk ia kemi dhėnė ne jetėn; por edhe sikur t’ia kishim dhėnė, tjetri ėshtė vetė zot i jetės sė tij dhe ne nuk kemi tė drejtė t’ia marrim: madje as prindi nuk ka tė drejtė t’ia marrė jetėn fėmijės sė tij, qoftė ky edhe i ēmendur, sepse ai ėshtė jo thjesht njė produkt biologjik, por edhe shoqėror e historik.
Si pėrfundim, nė mėnyrė qė numri i krimeve tė rėnda, makabre, tė bjerė, duhet patjetėr e urgjentisht tė punohet me metodat e pėrshtatshme nė tė gjitha nivelet e edukimit tė brezave tė rinj, qysh nė sistemin parashkollor, qė ata tė kuptojnė se ē’ėshtė e drejta pėr jetėn. Vetėm kėshtu do tė nisim tė shkėputemi nga kultura e dhunės nė mėnyrė qė njė ditė sa mė pak tė largėt, tė mos kullojė mė gjak nė Shqipėri, nė imagjinaren tonė individuale apo kolektive, dhe as nė faqen e parė tė gazetave tona.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin

Mijėra besimtarė myslimanė duke falur namazin e Fitėr Bajramit nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", Tiranė.

.