Si ēmendet njeriu nė kohė krize ?
nga Artan Fuga
Mbetet gjithėmonė detyrė e pashmangshme qė sa herė problemet shoqėrore bėhen tė mprehta tė kthejmė sytė nga e kaluara pėr tė parė se ēfarė na mėson ajo. Nuk ėshtė fjala vetėm pėr historinė e sė shkuarės, por sidomos, dhe nė rradhė tė parė, pėr tė rikthyer sytė nga mendimtarėt e sė shkuarės qė kanė nxjerrė mėsime nga krizat e sė shkuarės.
Si sillet njeriu nė kohė krizash financiare?
Cfarė gjendjeje psikologjike ai pėrjeton dhe qė e shtyn pastaj tė ketė kėtė apo atė reaksion ndaj botės nė pėrgjithėsi, ndaj pasurisė, familjes, miqve, profesionit, etj?
Me njė fjalė, cilat janė psikopatologjitė njerėzore pėrgjatė depresioneve ekonomike? Shkurt : Si ēmendet njeriu nė kohė krize?

Mbi filozofinė e parasė
Sigurisht qė lidhur me kėtė pyetje qė ėshtė sot aktuale jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė tė gjithė botėn e zhvilluar qė po kalon tronditje tė forta ekonomike dhe financiare, mund t’i drejtohesh njė kujtese teorike tė pasur. Ndėrkohė, duke zgjedhur analizat dhe refleksionet e sociologut dhe filozofit gjerman Georg Simmel, nuk ėshtė se ēėshtjen ia lemė nė dorė rastėsisė apo parapėlqimeve tona krejt subjektive.
Dihet se Simmel ishte nė plan tė parė tė skenės sė mendimit teorik gjerman dhe europian nė gjysmėn e fundit tė shekullit tė njėzetė. Tė mos harrojmė qė ndonėse nuk jetoi dot aq gjatė sa shpreson njė njeri i zakonshėm, pra u largua nga jeta aty nė tė gjashtėdhjetat, ai jetoi nė njė epokė tė mbushur me kriza tė rėnda financiare, ekonomike dhe me luftra tė pėrgjakshme bash nė zemėr tė Europės. E pa mirė me sy e tij se sillet e pėrēudnohet njeriu sidomos kur ndodhet nė raporte tė vėshtira me ekonominė, politikėn dhe pasurinė. Mbi tė gjitha, me librin e tij bazik dhe shumė tė njohur “Mbi filozofinė e parasė”, Simmel ka hapur njė dritare tė gjerė pėr t’a parė marrėdhėnien e njeriut me paranė nė njė kėndvėshtrim qė vjen nga kryqėzimi i shkencave tė ndryshme sociale dhe humane.
Pa humbur shumė kohė nė kėtė paraqitje, duhet thėnė se merita kryesore e Simmelit ėshtė se ai diti qė tė pėrqendrohet nė marrėdhėnien midis njeriut dhe botės financiare, duke e e trajtuar atė si boshtin qė tregon si natyrėn e njeriut ashtu edhe natyrėn e shoqėrisė nė tė cilin individi jeton.

Dy pėrfundime tė rėndėsishme dalin nga vepra e Simmelit. I pari ėshtė se marrėdhėniet e njeriut me botėn e parasė nuk janė asnjėherė normale psikologjikisht. Ose pėr tė qenė disi “brenda” me tė shprehurit korrekt, do tė thoshim se normaliteti nė kėtė pikė, pra njė sjellje racionale, nuk ėshtė veēse shumė i rrallė. Mė shumė vihen re ekzagjerime nga njeri drejtim ose nga njė tjetėr, tė cilat do tė pėrpiqemi t’i trajtojmė mė poshtė. Pėrfundimi i dytė i pėrgjithshėm ėshtė se, kjo marrėdhėnie e njeriut me botėn e mallrave, tė pasurisė dhe tė ekonomisė, ndonėse e ka shoqėruar njerėzimin pėr afate shumė tė gjata kohore, nė epokėn moderne, kur paraja ėshtė vendour nė qendėr tė botės ekonomike, ajo ėshtė transformur dhe ka marrė pamje qė e kanė theksuar mprehtėsinė e situatės.
Nė analizat e veta, Simmeli mban parasysh jo vetėm pėrvojėn e kohės sė tij, por edhe atė tė periudhave tė mėparshme tė njerėzimit duke u nisur nga arkivat historike dhe nga tekstet qė dėshmojnė fakte, mėnyra sjelljeje, karaktere personazhesh, etj.
Ka, sipas tij, pesė tipe psikologjish njerėzore qė dallohen nė marrėdhėniet e njeriut me paranė, sidomos nė kushte krizash financiareLe t’i shohim me rradhė.

Kurnacėria
Sė pari, ėshtė sjellja prej kurnaci. Nuk ėshtė vendi tė zgjatemi se sidomos brenda mėsimeve fetare, kopracia, ėshtė konsideruar njė nga veset kryesore tė njeriut. Veēanėrisht brenda fesė sė krishterė, kjo lloj gjendje psikologjike ėshtė trajtuar si burim tė kėaqiash morale dhe i njė egoizmi pa kufij. Nuk ėshtė vetėm fjala pėr aspekte tė planit moral, por edhe pėr faktin se kopracia, e parė sė dėshirė pėr tė mbledhur parą si qėllim mė vete, pėr tė akumuluar burime monetare, pa pasur qėllim konsumimin e tyre, dėmton shumė dhe ekonominė.
Mirėpo, ajo qė vendos nė dukje Simmel nė veprėn e tij tė shkėlqyer dhe madhore ėshtė se kopracia nuk lind brenda ndėrgjegjes individuale si njė prirje e shkėputur nga vetė natyra e parasė si tė tillė. Kopracia ka njė lidhje tė fortė me vetė njerėn nga karakteristikat e parasė. Paraja ėshtė njė objekt abstrakt, i cili, nė dallim nga ēdo objekt tjetėr, ka vetinė tė shndėrrohet nė tė gjitha objektet qė kthehen nė sytė e saj nė mallra. Pra, ka fuqinė, tėrheqjen, forcėn psikologjike pėr t’i dhėnė individit qė e zotėron atė mbresėn dhe sigurinė se me anė tė parasė mund tė zotėrojė gjithēka tjetėr.
Nė kėtė mėnyrė sapo njeriu harxhon parą, nga njera anė ai fiton mundėsinė pėr tė pasur mallra dhe shėrbime nė dispozicion tė tij, jo vetėm kaq, por edhe pushtet, mundėsira shoqėrore, njerėz nė dipozicion, famė, akses tė privilegjur nė fusha tė ndryshme tė veprimtarisė shoqėrore, etj.
Mirėpo, Simmel, me inteligjencėn e tij, ve nė dukje se pikėrisht brenda kėtij proēesi tė shpenzimit tė parave, njeriu nga njera anė kėnaq shijet, nevojat, ambiciet e tij, por nga ana tjetėr, duke dhėnė parą dhe marrė si shkėmbim mallra, humbet njė dimension tė rėndėsishėm. Cfarė humbet? Humbet pikėrisht nga fakti se asnjė nga mallrat apo shėrbimet e pėrftuara, sado qė nė treg mund tė jenė ekuivalente me njė shumė parash, nuk ėshtė nė gjendje gjithėmonė e nė ēdo ēast tė shkėmbehet aq lehtėsisht si paraja me mallra dhe shėrbime tė tjera. Nis njė vėshtirėsi. T’a zemė me anė tė parasė mund tė blejė njė biēikletė, njė automobil, njė motoēikletė, por pasi i ka blerė, nuk mund tė jetė gjithėmonė i sigurt se duke i rishitur ato do tė mund tė marrė si shkėmbim ēdo mall tjetėr qė dėshėron. Kurse paraja kthehet menjėherė nė ēdo mall apo shėrbim tjetėr, mjafton qė ai tė ketė njė vlerė financiare nė treg.
Nga kjo pikėpamje kopracia ėshtė pikėrisht lidhja psikologjike deviante qė e dėshėron paranė pėr parą, pėr t’a mbledhur, pėr t’a pasur mėnjanė, pėr t’a shndėrruar nė thesar, pėr t’a fshehur diku, pra pėr tė mos e shndėrruar nėpėrmjet njė fluksi tė shndėrrueshėm nė mjete tė tjera materale aq tė rėndėsishme pėr ekonominė.
Mirėpo, nėse nė raste zhvillimesh normale ekonomike dhe financiare, dashuria pėr paranė si tė tillė, dashuria e parasė si parą, pėr t’a mbajtur mėnjanė dhe jo pėr t’a harxhuar, ėshtė njė sjellje psikologjike aspak normale, nė kushtete e krizave tė forta financiare, pikėrisht kjo sjellje deviante nis e kthehet nė normalitet, nė njė sjellje tė pėrgjithėsuar. Veēanėrisht nė shoqėritė e zhvilluara nė kushte krize ka njė prirje tė fortė tė konsumatorit pėr tė mos e harxhuar paranė, por pėr t’a mbajtur nė formė tė akumuluar. Ka frikė nga e ardhmja dhe prandaj kėrkon tė jetė i mbrojtur nėpėrmjet pasjes gjithėmonė sa mė tė paprekur tė njė mase monetare qė mund t’i duhet mė vonė pėr tė pėrballuar jetėn, por pa e ditur se kur dhe ku e me ēfarė rasti. Devianca psikologjike e kopracisė, sa e dėmshme ekonomikisht, kthehet dhe shndėrrohet nė njė sjellje racionale nga pikėpamja e prirjes qė ka individi i traumatizuar nga kriza pėr tė kuruar frikėrat e tij tė kuptueshme pėrballė njė jete me tė papritura. Tė gjithė nisin nga sadopak tė ndjekin vesin e kopracisė.

Grykėsia
Njė tjetėr sjellje psikologjike deviante sipas Simmelit, por e konsideruar si ves nė thelb nga tekstet e shenjta fetare, ėshtė edhe grykėsia. Edhe kėtė lloj sjellje psikologjike, merita e Simmelit ėshtė se trajton lidhur me natyrėn e parasė, dhe jo thjesht si njė prirje subjektive krejt e pakuptueshme e njeriut.
Pėrse e lidhur me natyrėn e parasė? Pėrgjigja ėshtė se meqė paraja ka dy anė, pra edhe mund tė kthehet nė ēast nė mall, por edhe, si aspekt i dytė, kthehet realisht nė mall, pra e lejon njeriun tė konsumojė ēfarė i sheh syri, ēfarė i ze dora, ēfarė i dėshėron zemra, (mjafton tė ketė parą pėr t’a blerė), atėhere ky mund tė bjerė preh e grykėsisė. Dėshėron tė blejė gjithēka qė sheh e i pėlqen, nė ēast, tė kėrkoj tė plotėsojė gjithēka qė e konsideron si plotėsim tė dėshirave tė tij. Nuk jeton dot pa mallra, edhe kur nuk janė tė normale pėr fuqinė e vet blerėse, pa shėrbime, edhe kur e di se janė pėrtej mundėsive tė tij, pa harxhuar, edhe kur e di se gjithēka po shkon drejt rrėnimit tė tij financiar.

Grykėsia ėshtė njė deviancė psikologjike nė kushtet e njė zhvillimi ekonomik normal, porse nė kohė krize, do tė shtoja nė vazhdėn arsyetimeve simmeliane, ėshtė njė sjellje qė ka prirje pėr t’u pėrgjithėsuar. Devianca psikologjike nė kushte normale ekonomike, ka rrezik tė kthehet nė kohė krize nė njė sjellje qė duket normale.
Grykėsia e bėn korrigjimin e defekteve tė sistemit financiar nė krizė gati tė pamundur. Psikologjia ngrihet kundėr ekonomisė. Njerėzit kanė pėrfituar mallra tė ēmuar, shėrbime tė kushtueshme, janė mėsuar tė punojnė mė pak dhe tė kenė grykėsi pėr t’i “shtrirė kėmbėt pėrtej jorganit”, dhe nga kjo gjendje grykėsie nuk heqin dot dorė.
Mbi tė gjitha ka njė prirje pėr tė kaluar nga pjesė tė caktuara tė popullsisė drejt njė grykėsie, pra konsumi tė palogjikshėm, meqė mundėsia pėr t’a financuar paranė nė investime bėhet e vėshtirė. Njerėzit paguajnė pėr konsume tė kota sepse nuk kanė mundėsi pėr t’a pėrdorur mė mirė paranė. Poashtu, njerėzit duke pasur frikė se kursimet e tyre nė banka mund tė zhvleftėsohen nga dita nė ditė, mė mirė preferojnė tė konsumojnė sesa tė mendojnė pėr t’a transformuar paranė nė projekte zhvilluese. Njerėzit nisin tė urrejnė bankat.
Grykėsia ėshtė bashkėshoqėruese e krizave fianciare sepse pėrgjatė tyre rritet depresioni psikolgjik dhe pėr rjedhojė individi kėrkon t’a shėrojė atė duke u harruar sipas mundėsive dhe niveleve tė ndryshme nė praktika konsumiste jashtė njė logjike tė shėndoshė dhe normale.

Plangprishėsia
Pėr Simmelin, devianca e tretė psikologjike ėshtė tė qenit dorėshpuar. Kėtu nuk do tė zgjatemi, por na duhet pėrgjithėsisht tė bėjmė kujdes pėr t’a kuptuar mirė dallimin midis “grykėsisė” dhe “tė qenurit dorėshpuar”.
Nuk ėshtė aspak e njejta gjė. Grykėsi e merr kėnaqėsinė psikologjike atėhere kur e konsumon mallin dhe shėrbimin qė ka paguar, kurse “dorėshpuari” e merr kėtė kėnaqėsi, pėrkundrazi, te akti i blerjes sė mallit, sepse edhe ky operacion nė vetvete jep njė kėnaqėsi psikologjike tė fuqishme, jep ndjenjėn e pushtetit.
Si t’a themi mė qartė? Nėse grykėsi harxhon paratė e tij dhe pėrtej mundėsive tė veta financiare pėr tė blerė njė automobil, meqė ai kėnaqet pa masė duke e pasur nė zotėrim njė tė tillė, pavarėsisht nevojave dhe fuqisė sė tij ekonomike, dorėshpuari e merr kėnaqėsinė psikologjike jo duke konsumuar cilėsitė e mallit qė ka blerė, por nė vetė aktin e blerjes. Kėnaqet nga akti i blerjes dhe jo nga malli i blere.
Simmel thotė se kjo kėnaqėsi psikologjike ėshtė pėr shembull edhe nė rastin e dhėnies sė njė bakshishi. Ėshtė akti i pushtetshėm pėr t’a parė tjetrin tė pėrulet para marrjes sė parasė nga dora e atij qė e ka atė parą.

Cinizmi
Sjellja e katėrt psikologjike qė ve nė dukje Simmel nė marrėdhėniet e njeriut me botėn e parasė dhe financat nė pėrgjithėsi ėshtė ajo e cinikut. Cinizmi, sipas Simmelit, nė dallim nga trajtimet psikologjike klasike dhe filozofike, nuk ėshtė njė prirje e pakuptueshme e njeriut, por shpjegohet nė njė shkallė tė madhe nga vetė natyra e mjeteve financiare nė qarkullim, nga vetitė e parasė.
Nga lind cinizmi, nė thelb, sipas arsyetimeve qė Simmel bėn nė veprėn e tij madhore “Filozofia e parasė”? Nga fakti se paraja, ndonėse nuk ka asnjė veti konkrete materiale, ka vetėm funksione abstrakte, mund tė shndėrrohet nė cfarėdolloj malli, me cilėsitė materiale nga mė tė ndryshmet.
Cdo malli ėshtė i detyruar tė kthehet nė botėn e tregut nė njė vleftė monetare. Ndofta janė tė rralla ato cilėsi apo ata individė qė nuk shiten, qė nuk transformohen nė ndikimin e parasė. Inteligjenca, aftėsitė racionale, trupi, bukuria, zgjuarėsia, profesioni, koha, etj., sa pėr tė cituar disa vlera, janė tė gjitha tė bleshme nė parą, janė tė hedhura nė treg dhe ndodhen pėrpara presionit tė parasė.
Nė kėtė mėnyrė, shtresat shoqėrore qė zotėrojnė fuqira blerėse, pra mjete financiare, mund tė bien preh edhe pėrpara njė sjelljeje tjetėr psikologjike deviante, qė ėshtė cinizmi.
Gjithēka trajtohet si mall dhe humbet vlerėn e vėrtetė. Trajtohet thjesht nga pikėpamja e ēmimit qė ka, pra si njė vlerė numerike dhe aspak mė si njė objekt,vlerė njerėzore, qė ka cilėsira pėrtej botės financiare.
Bota e tregut bėhet e vetmja matėse e suksesit dhe e vlerave qė prodhon njeriu dhe shoqėria. Cinizmi ėshtė nė thelb tė praktikave tė audiometrisė, tė matjes sė klientelės, tė matjes sė opinionit publik. Jo se kėto janė praktika negative nė vetvete, por sepse kur ato shndėrrohn nė tė vetmet matėse tė vlerave njerėzore, kulturore, shoqėrore, shkencore, etj., atėhere cinizmi i ka dyert e hapura dhe shoqėria ndodhet para rreziqeve tė spikatura.
Nė kushte normale ekonomike ėshtė mėse normale qė bota e tregut, e parasė, tė ketė njė impakt e ndikim mbi tė gjitha fushat e tjera tė shqėrisė. Por, rreziku i cinizmit nė kushtet e njė krize financiare ėshtė se ka prirje qė tė gjitha vlerat shoqėrore tė maten me parą, pėr tė cilėn tė gjithė kanė njė nevojė urgjente, dhe mbi tė gjitha, se tė gjithė, e tė gjitha, kėrkojnė tė shiten. Cinizmi si deviancė psikologjike ka rrezik tė shndėrrohet nė njė sjellje tė pėrgjithėsuar nė kushte krize. Cila ėshtė vlera e njė libri? Shih sesa shitet. Sa ėshtė vlera e njė filmi? Shih sa vetė kanė prerė biletėn pėr tė hyrė nė kinema. Cila ėshtė vlera e njė emisioni televiziv? Shih sa vetė e kanė ndjekur. Kjo mėnyrė e mbrapshtė matjeje bėhet karakteristikė nė kohė krizash, sė paku kėshtu na mėson Simmel me veprėn e tij.

Pėrhumbja
Sė pesti, sellje psikolgjike deviante ėshtė edhe atėhere kur kemi atė qė quhet “lėshim psikologjik”. Njeriu qė pėr shkak tė varfėrisė, pėr shkak se i mungon fuqia blerėse, kėrkon tė mbrohet psikologjikisht, megjithatė, quhet njė njeri i lėshuar”, “i dėshpėruar”, qė ka hequr dorė nga kėnaqėsitė dhe interesat materiale.
Zakonisht kjo na kujtohet nga fabula e La Fontenit “Dhelpra dhe rrushtė”. Dhelpra qė nuk i arrinte dot rrushtė, i tha vetes se po i braktis meqė duken se ende nuk janė pjekur. Duket si njė sjellje krejt patologjike nga ana psikologjike, pėrderisa pėrjetimi psikologjik nuk i korrespondon realitetit, rrushtė janė tė pjekur, por nga ana tjetėr, kjo lloj sjellje e deviante ka njė racionalitet, ka njė arsye qė e bėn tė ekzistojė. Njeriu me anė tė saj kuron mangėsitė nga tė cilat vuan pėrderisa nuk ka mundėsi t’i plotėsojė ato meqė nuk ka parą.
Nuk shkon dot tė drekojė nė njė restorant? Pf... kėto restorantet... ! Nuk shkon dot me pushime nė Turqi? Pf... kjo Turqia! Nuk ėshtė nė gjendje tė blejė njė rrobė tė bukur e tė shtrenjtė? Pf... kjo moda!
Ėshtė mėse e kuptueshme. Heqja dorė nga vlerėsimi i botės materiale qė e rrethon ėshtė i vetmi reagim psikologjik qė e mbron klientit e munguar nga trauma psikologjike e mospasjes dot tė mundėsisė pėr tė blerė shėrbime e mallra nė treg.
Mirėpo nė kushte krize ekonomike, ky racionalitet psikologjik ka prirje tė shndėrrohet nė njė prirje tė pėrgjithėsuar, ku moskokėēarja, kotėsia, dembelizmi, pajtimi me gjendjen e papunėsisė, varfėrisė,etj., shndėrrohet nė njė sjellje boll tė pėrhapur. Nga njera anė ėshtė njė mburojė mbrojtjėse psikologjikisht, shumė e kuptueshme dhe legjitime, por nga ana tjetėr, e dėmshme ekonomikisht sepse bllokon e frenon dinamikat e krahut tė punės, e opinionit publik, than pretendimet qytetare, e mbi kėtė bazė gjithēka mund tė bjerė nė amulli.

Si pėrfundim?
Pėrfundimi ėshtė qė nė kushtet e krizės ekonomike ka rrezik qė ato sjellje e qendrime psikologjike deviante si “kopracia”, “grykėsia”, “dora e shpuar”, “cinizmi” dhe “lėshimi”, tė bėhen modele sjelljesh qė i kthen nė norma, nė normalitet, e prej kėtej e bėjnė krizėn financiare dhe ekonomike njė gjendje stagnative dhe tė pėrhershme psikologjikisht.
Psikopatologjitė e krijuara nga kriza financiare kthehen e bėhen frena qė pengojnė daljen nga depresioni financiar.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist