Pse ridoli “Shqipėria etnike” nė tribunė?
nga Artan Fuga
Pėrgjatė festimeve pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė, nė fjalorin zyrtar shqiptar u pėrdorėn edhe terma politiko-historikė qė deri tani ishin shfaqur mė shumė nga mediat, ose nga ndonjė parti politike qė del me ngjyra nacionaliste, ose nga grupime politike shqiptare jashtė kufirit, apo nga intelektualė tė njohur
pėr kėndvėshtrimin e tyre, sipas tė cilit, bashkimi i tė gjitha trojeve ku jetojnė shqiptarė nė hapėsira tė trashėguara prej shekujsh, pėrbėn projektin politik madhor kombėtar qysh tani.


Cilėt ishin kėta terma? Kryeministri shqiptar, z. Sali Berisha, nė Vlorė, nga tribuna e manifestimit ceremonial, pėrmendi se Ismail Qemali kishte shpallur pavarėsinė e Shqipėrisė nga Preveza deri nė Preshevė e nga Shkupi deri nė Podgoricė. Kjo solli menjėherė reagimin e autoriteteve greke, duke protestuar nėpėrmjet anulimit tė pjesėmarrjes sė ministrit tė Jashtėm grek nė ceremonitė e shpalljes sė Pavarėsisė.
Nisur nga kjo deklaratė, analistė, pėrgjithėsisht opozitarė, e kritikuan kėtė pozicion, nisur nga argumente tė ndryshme qė tė gjitha janė tė mirėkuptuara. Por, nga ana tjetėr, prej zėdhėnėsve qeveritarė, fillimisht u tha se deklarata e Kryeministrit nė Vlorė kishte vetėm natyrė historike, pra kishte tė bėnte me tė kaluarėn, dhe jo me tė ardhmen, aspak me tė tanishmen. Me njė fjalė, ata e trajtuan si njė konsideratė historike, dhe jo me natyrė politike.
E pabesueshme.
Sigurisht, ky justifikim ishte relativisht i paqėndrueshėm. Konsideratė historike apo jo, ajo dėshmonte se Tirana zyrtare e ruante kujtesėn kolektive tė hapėsirave ku shtrihen popullsitė shqiptare nė Ballkan. Aq mė shumė qė duke rishpallur kėtė tė vėrtetė historike, bėhej edhe njė herė tjetėr, nė njė moment solemn pėr kombin, me dije se kufijtė e sotėm tė Shqipėrisė janė njė realitet i mbėshtetur nė tė drejtėn formale, por jo nė atė historike. Dallimi midis artificialitetit tė formės institucionale dhe juridike nga njėra anė dhe i sė drejtės natyrore shtetformuese nga ana tjetėr, nė kodin e politikės ndėrkombėtare nuk ėshtė i neglizhueshėm. Kjo gjuhė lė tė hapur tė ardhmen kur dihet se mjaft kombe tė fuqishme janė formuar vetė ata, nisur nga e drejta natyrore, nė kuptimin e pėrputhjes sa mė tė gjerė mes identitetit etnik dhe atij territorial.


Sikur ta ndiente se shėrbimet e zėdhėnėsve nuk e kishin pėrmbushur misionin, sikurse relaton media, Kryeministri shqiptar, nė konferencėn e shtypit me shtetarin slloven, deklaroi pas pyetjes sė gazetarit, lidhur me faktin e reagimit grek, anulimin e vizitės tė ministrit tė Jashtėm grek, e trajtoi nė mėnyrė krejt tė veēantė duke pėrdorur njė dikton frėng, sipas tė cilit miqtė shkėlqejnė me mungesėn e tyre. Nė fakt, me sa di, diktoni frėng nuk u atribuohet thjesht miqve, por kujtdo qė ėshtė mė shumė i pranishėm kur mungon sesa kur vjen diku. Me njė fjalė, mund tė kuptohej se pėr deklaruesin mė shumė rėndėsi kishte akti i mosardhjes, sesa vetė qenia e ministrit tė Jashtėm grek nė Vlorė dhe Tiranė.
E pakta, ishte njė trajtim qė e shmangte thelbin e problemit, pėrmbajtjen e deklarimit nė Vlorė pėr Shqipėrinė etnike deri nė Prevezė, dhe linte tė kuptohej se qėndrimi grek vinte nga njė keqkuptim prej tyre i qėndrimit zyrtar shqiptar. Reagimin “armiqėsor” grek Kryeministri shqiptar e trajton si njė sjellje prej miqsh. Ironike. Trajtimi i ndokujt qė shfaq njė kundėrshti si “mik” ėshtė njė trajtim prej dikujt qė ėshtė tolerues, pra prej njė tė forti. Nė njėfarė mėnyre, pala shqiptare tregoi forcė, duke e falur dhe nderuar palėn greke qė reagoi duke dėshmuar ndarje dhe mosmiratim pėr njė deklaratė qė nė tė drejtėn e vet e konsideron se e cenon.


Nė planin ligjėrimor tensioni rritet.
Por, edhe ēėshtja sqarohet, nuk kemi tė bėjmė as me njė lapsus, as me njė rrėshqitje tė retorikės politike si pasojė e emocioneve pėrballė madhėshtisė tė festės kombėtare, por me njė deklarim krejt tė ndėrgjegjshėm. Dhe si pėr ta vulosur kėtė, dy ditė mė pas, me rastin e pėrurimit tė emėrtimit tė ri tė njė rruge tė kryeqytetit, Kryeministri shqiptar shpalli edhe njė herė se, nė fakt, Shqipėria etnike, e cila kėrkonte pavarėsimin nė fillimet e shekullit tė kaluar, pėrfshinte 67 mijė km katrorė, pra njė vend kryesor nė Ballkan.
Pėrsėri rivjen ideja e Shqipėrisė etnike. Nėse ndonjė pėrfaqėsues i huaj do tė ishte kritik edhe ndaj kėsaj deklarate, me siguri qė pėrgjigjja e shėrbimeve tė zėdhėnėsve qeveritarė do tė kishte qenė pėrsėri: “Bėhet fjalė pėr njė deklaratė me karakter historik dhe jo tė politikės sė ditės. Realiteti i Shqipėrisė etnike dhe respektimi i kufijve tė sotėm tė Ballkanit janė dy ēėshtje tė ndryshme”.
Mirėpo, ndėrkaq, ata qė janė kritikė ndaj kėtyre deklaratave, do tė thoshin: “Njė deklaratė historike nė gojėn e njė lideri politik nuk ėshtė thjesht njė qėndrim historik, teorik, erudit, por njė pozicion politik i nėnkuptuar. Ose, sė paku, duhet tė na bėjė vigjilentė pėr ta ndjekur dosjen me kujdes, se kushedi se ēfarė mund tė prodhojė kjo gjuhė nė tė ardhmen”.
Pastaj, do tė thoshin se “termi “Shqipėri etnike” pėr kėto zona do tė ishte i pamjaftueshėm, meqė aty kanė jetuar edhe popullsi tė tjera, si sllavė, grekė, romė, turq etj. Po qe se tė gjitha shtetet e Ballkanit do tė kėrkonin hapėsirat e tyre etnike, do tė vazhdonte arsyetimi i kritikėve, atėherė e njėjta hapėsirė fshati, zone apo ndonjėherė edhe lagjeje do tė pėrfundonte brenda disa shteteve etnike.
Mirė se erdhe kaos!”


Mirėpo, gjuha zyrtare shqiptare e ka gjetur zgjidhjen, por nė fakt ajo krijon dilema tė tjera: “Bashkimi i shqiptarėve do tė bėhet nė kuadrin e njė Evrope tė Bashkuar, qė shtrihet edhe nė Ballkan!” Pra, nga njėra anė shqiptarėt shohin drejt zhvillimeve evropiane, por nga ana tjetėr, duke konfirmuar se shqiptarėt janė objektivisht evropianistėt mė tė thekur tė Ballkanit, sepse brenda Evropės komunitare zgjidhin edhe ēėshtjen e unifikimit de facto tė tyre, krijohet shqetėsimi se mos projekti i integrimit evropian ēon nė dėmtimin e interesave tė kombeve tė tjera dhe tė elitave tė tyre politike nacionale.
Kėtu qėndron natyra estetike dhe politike e ēėshtjes.
Nė fakt, sipas meje, pėrmasat e gjuhės politike zyrtare nė kėto ditė festimesh lidhur me pavarėsinė e Shqipėrisė nuk janė as lapsuse, as rrėshqitje tė ligjėrimit zyrtar, as shprehje e emocioneve nė ditė festash kombėtare, madje as konsiderata historike, por njė i folur politik i mirėfilltė, pavarėsisht nėse dikush ėshtė apo jo dakord me tė.

2. Natyra e dyfishtė e tė folurit politik aktual shqiptar
Me ēfarė mund tė shpjegohet?
Sė pari, vėshtirė qė njė lider politik, qė i bie rasti tė jetė nė krye tė festimeve pas njė shekulli pavarėsie, tė mos shfrytėzojė rastin pėr t’u pozicionuar jo me politikėn e ditės, por me prirje politike shekullore, tė sė kaluarės apo edhe tė sė ardhmes. Dihet mirė se njė festim i tillė nuk mund tė bėhet veēse pas njė shekulli, koha ecėn shpejt, dhe nėnkuptohet se brezat e ardhshėm, me siguri nė njė kontekst gjeopolitik shumė tė ndryshuar, pas njėqind vjetėsh tė tjerė, do tė hidhnin sytė njėqind vjet mė pas duke pyetur: “Politikanėt shqiptarė pozicionoheshin atėherė (pra, sot), vetėm nė raport me shtetin kombėtar (qė rrezikon tė jetė transformuar si koncept krejtėsisht) apo me njė realitet mė tė gjerė, sikurse janė shqiptarėt e Ballkanit?” Nė kėtė plan, supozohet se ata do tė gjejnė deklaratat e shprehura nė kėtė 100-vjetor. Pra, kemi njė ndėrtim politik imazhi para brezave tė ardhshėm.
Sė dyti, pak tension ligjėrimor sigurisht e bėn me shumė kripė festėn, e bėn gėzimin dhe festimet e mbushura edhe me pak ankth e mbi tė gjitha tėrheq vėmendjen e publikut dhe tė mediave rajonale dhe ndėrkombėtare, duke ēarė kėshtu rrugėn e heshtjes para njė publiku botėror qė, sikurse thuhet nė teoritė e komunikimit, “nuk ka kohė tė ketė vėmendje nė gjithēka ndodh nė bote”. Nuk ka rėndėsi nė kėto raste nėse kėto media janė pozitive apo negative ndaj kėtyre deklaratave. Rėndėsi ka tė flitet pėr festėn e shqiptarėve.
E nėse grekėt ndihen tė prekur nga ajo qė e konsiderojnė “nacionalizėm shqiptar”, kjo nuk u prish punė, por i ndreq punė Tiranės zyrtare, ndėrkohė qė ajo kishte pasur probleme me njė pjesė tė opinionit publik qė e akuzonte se kishte harruar interesat shqiptare nė negocimin me Greqinė lidhur me kufijtė detarė mes dy vendesh.

Sė treti, Kryeministri shqiptar ėshtė edhe nė rolin e njė lideri politik nė njė vit elektoral. Festimet e kėtij pėrvjetori pavarėsie, sikurse edhe raste tė tjera tė mėparshme, kanė krijuar gjithnjė e mė shumė qenien kolektive tė njė opinioni publik mbarėshqiptar qė shtrihet virtualisht pa kufij, nė njė hapėsirė, ku, nė fakt, gjenden shqipfolėsit e Ballkanit. Kėtu kanė ndikuar sė paku tri rrethana: rrethana e parė ka tė bėjė me faktin se Rruga e Kombit dėshmoi dhe po dėshmon se krijon lidhje dhe komunikime reale mes shqiptarėve tė Ballkanit. Sė dyti, mediat, sidomos ato online, lejojnė krijimin e njė komunikimi tė thelluar informativ mes shqiptarėve pėrtej ndarjes sė kufijve. Dhe sė treti, lėvizjet e popullsisė dhe tė personave janė bėrė gjithnjė e mė tė shumta.
Nė kėtė mėnyrė ne po ndodhemi pėrpara njė procesi politik tė ri, qė nuk mund tė mos vlerėsohet. Liderėt politikė shqiptarė aktualisht po kėrkojnė njė proces tė dyfishtė legjitimimi. Nga njėra anė ata duhet tė dalin nė fushata zgjedhjesh para opinioneve publike shqiptare tė fragmentuara, pra tė vendeve tė tyre, por nga ana tjetėr, edhe tė dalin si liderė politikė mbarėkombėtarė, sa kohė qė ky opinion publik shqiptar mbishtetėror ėshtė tashmė formuar. Kjo shpjegon edhe gjuhėn e dyfishtė, e cila, nė fakt, pėrputhet me realitetin e dyfishtė politik tė sotėm, nga njėra anė skena politike lokale ose kombėtare, nga ana tjetėr skena politike shqiptare mbishtetėrore.
Nuk mund tė jesh te njėra pa qenė edhe te tjera reciprokisht. Realiteti politik shqiptar ėshtė i dyfishtė, pra edhe gjuha politike merr kėtė natyrė.
Lideri politik demokrat llogarit tė marrė kėshtu terren edhe ndaj partive qė kanė dalė me flamurin kuqezi, duke e bėrė ēėshtjen kombėtare si flamur tė fushatės elektorale.
Por, kjo anė lidhet me njė anė tjetėr, qė ka tė bėjė me integrimin evropian tė Ballkanit. Nga njėra anė, Evropa e bashkuar kėrkon respektimin e kufijve aktualė, por nga ana tjetėr, duke ecur drejt realiteteve mbikombėtare, nė kuadrin e njė bashkėsie tė hapur, ēon nė njė realitet mbikombėtar, ēka bėn qė tė gjitha pjesėt e kombeve tė mbetura jashtė territorit shtetėror tė kombit mėmė tė fuzionohen me kėtė tė fundit. Tė gjitha kombet ballkanike pėrfitojnė nga ky proces, por nėse shumica e kombeve mė shumė ndien rrezik sesa avantazhe, shqiptarėt ndiejnė mė shumė, shumė mė tepėr avantazhe sesa rrezik.

Sė katėrti, duke folur pėr shqiptarėt e Ballkanit, gjithsesi si njė komunitet moral, kulturor dhe politik, ka njė moment adresimi edhe ndaj politikave integruese tė Bashkimit Evropian dhe tė gjeopolitikave botėrore nė pėrgjithėsi. Etnike apo j etnike, tė pėrbashkuar apo si grupe shoqėrore mė vete, nuk ka diskutim sot se stabiliteti, paqja dhe zhvillimi nė Ballkan ėshtė vend mė vend nė dorė gjithnjė e mė shumė tė faktorit shqiptar. Nė Shqipėri dhe nė Kosovė, nuk ka nevojė tė flitet, por edhe stabiliteti social dhe ekonomik i Greqisė, stabiliteti ekonomik dhe politik i Maqedonisė dhe i Malit tė Zi varet sė tepėrmi nga sjellja dhe vijėsjellja e faktorit politik dhe social-ekonomik shqiptar.
Nė kėtė mėnyrė, gjuha e “Shqipėrisė etnike”, sado e shprehur nė njė kuadėr festiv dhe kinse deklarativ historik, nė fakt luan edhe njė rol thėrritės dhe njė tėrheqje vėmendjeje ndaj kėrkesės sė Shqipėrisė pėr integrim evropian. Nuk ėshtė njė vend i vogėl dhe aq, saqė edhe mund tė neglizhohet – do tė nėnkuptojnė, them, deklaratat e fundit tė Kryeministrit shqiptar. Janė disa miliona shqiptarė nė Ballkan. Ėshtė stabiliteti i Ballkanit nė lojė.

3. Pyetje gjeopolitike
Tė vazhdojė Shqipėria tė vonohet duke i kėrkuar kritere pas kriteresh? A nuk do tė dėmtohet bashkė me atė tė besueshmėrisė sė liderėve politikė shqiptarė edhe ai i Evropės sė bashkuar ndėr shqiptarėt?
Kush do ta marrė kėtė vend tė zbrazur, kur dihet se besimi kolektiv ėshtė si materia, nuk e lejon boshllėkun?
Tė integrojė sa mė shpejt Shqipėrinė qė tė fitojė pėrkrahjen morale tė shqiptarėve tė Ballkanit? Nuk do tė frikėsohen popujt e tjerė?
Kjo ėshtė mbase dilema e disa qarqeve evropianiste. Por, llogaria nuk del, veēse kur shqiptarėt integrohen nė proceset evropianizuese. Pėrndryshe, vėshtirė se Ballkani e gjen vendin e vet nė Evropė. Shqiptarėt, pra, nuk janė thjesht Shqipėria, ėshtė i gjithė stabiliteti dhe integrimi evropian i Ballkanit – kjo ėshtė gjuha e re politike qė u artikulua nė Vlorė dhe nė Tiranė me rastin e festės.
Tė mos e kuptosh do tė ishte naivitet.
Ta trajtosh si “tortė” tė hedhur thjesht pėr ta kollofitur pa pėrtypur nga ana e njė publiku masiv, do tė thotė mos ta kuptosh.
Nė kėtė mėnyrė, “Shqipėria etnike” e Ismail Qemalit, qė realisht dhe territorialisht nė fillim nuk ishte veēse trekėndėshi Vlorė – Berat – Elbasan, nė fakt ėshtė njė instrument politik i aktualitetit dhe shpreh tė gjitha sfidat e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė sė sotme. Si e tillė duhet analizuar:
Sa “Shqipėria etnike” si term i shėrben Shqipėrisė aktuale si realitet politiko-juridik?
Sa u shėrben elitave politike shqiptare andej-kėndej Ballkanit?
Sa ajo ėshtė pjesė e rivaliteteve dhe konkurrencės politike mes partive politike nė Shqipėri e gjetiu, pra si fushatė elektorale?
Sa ajo dėshmon pėr sfidat e procesit tė integrimit evropian tė Shqipėrisė, shqiptarėve de Ballkanit dhe “sekretet” e tij?
Sa ajo ėshtė pjesė e strategjive pėr tė ndėrtuar imazhin e politikanėve shqiptarė?
Kėtyre pyetjeve synon t’u pėrgjigjet ky shkrim.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist