Nga ēfarė duhet tė ruhen mediat sociale?
nga Artan Fuga
Krahas shumė avantazheve mediat sociale kanė edhe ato kufizimet e tyre ose edhe pėrmbajnė rrezikun e rėnies nė trajtime tė ekzagjeruara. Nuk i kam pohuar unė kėto rreziqe, por ata qė i shpikėn, i pasuruan, i pėrsosėn pėr tė mirė tė emancipimit njerėzor, duke hapur njė epokė tė re tė komunikimit dhe tė modeleve sociale.

Komunikimi nė mediat sociale duke qenė virtual, pra nė fakt njė realitet i dytė, qė nė njėfarė mėnyre e dublon realitetin, ka rrezik tė mbyllet brenda vetes dhe tė shkėputet nga realiteti.

Bukuria e mediave tė reja pikėrisht qendron nė faktin se duke qenė media virtuale, ato kanė fuqi qė ta zgjerojnė komunikimin e njeriut me botėn reale qė e rrethon dhe shkėmbimet njerėzore. Jo tė shkėputet pėrfundimisht nga bota reale.

Kjo mund tė manifestohet nė disa drejtime, por po ndalem nė pesė prej tyre, tė cilat na vėshtirėsojnė tė qėnurit si qytetarė pranė realitetit, dhe na bėjnė "tė marrim arratinė" nė njė botė fiksion :

Sė pari, ndarja e botės nė "botė e tyre", pra e mediave konvencionale, masive, klasike, nėse e doni ta them ndryshe, dhe nė "botė pėr ne", bota virtuale e komunikimit nė Internet. Sigurisht qė mediat konvencionale, masive, kanė tė metat e tyre, pėr tė cilat nuk ka vend tė qendrohet, por edhe mediat sociale kanė kufizimet e tyre tė pamohueshme pėr tė cilat nuk po zgjatem, veēse ato as qė nuk diskutohen se ekzistojnė. Trajtimi i shumė ēėshtjeve kėrkon kohė dhe profesionalizėm, mjete dhe njerėz, tė cilat shpesh nė komunikimin virtual mungojnė. Pėrbuzja e mediave konvencionale, gjėja mė e lehtė nė botė, ėshtė shprehja e asaj qė prej zhgėnjimit tė hiqet dorė nga njė mekanizėm real i dinamikave komunikuese reale.

Sė dyti, dihet se nė komunikimin virtual nuk ėshtė gjithė shoqėria qė merr pjesė, ndonėse pėrhapja e Internetit, po zgjerohet gjithnjė e mė shumė. Komunikuesi nė Internet ka njė profil tė caktuar identiteti shoqėror dhe nuk pėrfaqėson tė gjitha shtresat e shoqėrisė. Mirėpo duke qenė se komunikuesit virtualė hasin vetėm njeri tjetrin nė muret e mediave sociale, priren tė besojnė se ata, pra ne, pėrfaqėsojmė shumicėn, apo edhe mė keq, sikur jemi pjesa mė e emancipuar e shoqėrisė.

Ky ėshtė njė iluzion. Pesimizimi social ndryshon nga kritika sociale. I pari ėshtė bllokues i transformimit social, i dyti ėshtė i shėndetshėm. Kėshtu duke shkuar te mediat sociale si tė pakėnaqur, aty krijohet njė ishull i "tė revoltuarve", i tė "ēmendurve", i "tė pakėnaqurve" me realitetin, pra "ishulli i ynė". Nė cdo rast krijohet njė izolim.

Sė treti, duke pasur rezerva tė mėdha ndaj mėnyrės sesi bėhet politika nė ditėt tona dhe tė shkėputjes sė saj nga pjesėmarrja aktive e qytetarit, ndjehet njė lloj alergjie ndaj faktit politik, cėshtjes politike reale, arsyetimit politik, interesimit politik. Nė njė farė mėnyre mediat sociale nisin ta zbehin kėshtu rolin e tyre tė madh nė ndėrtimin e njė hapėsire politike tė re, por bėhet media tė "evazionit virtual nga politika". Qytetarėt rrezikojnė tė mbyllen nė njė botė virtuale duke i ikur detyrave tė tyre qytetare pėr t'u marrė realisht me politikėn si zgjedhės, sidomos nė kohėra fushatash elektorale, ku pėrcaktohet se kush do t'i qeverisė nė tė ardhmen.

Sė katėrti, grupet e miqve nė rrjetet sociale, kanė axhendat e tyre tė diskutimit sipas interesave tė tyre. Por, ndodh qė tematika e aktualitetit aty ėshtė tjetėr nga ajo e politikės, e ekonomisė, apo e ngjarjeve qė pėrbėjnė lajme aktuale. Midis botės reale dhe botės virtuale krijohet kėshtu njė hendek i madh. Duket sikur qytetarėt janė si Ali Pasha i vdekur, a vrarė, trupi diku dhe koka diku. Gjatė ditės jetojnė me preokupime tė tjera, me mbijetesėn e tyre nė njė botė shpesh vulgare dhe tė vėshtirė, kurse nė mbrėmje ose nė ēaste largimi nga ajo botė, hidhen nė tematika tė tjera, shpesh interesante, por tė shkėputura nga jeta reale e aktualitetit.

Sė pesti, grupi i miqve tė faqeve tė rrjeteve sociale priret tė pėrmbyllet nė vetvete duke krijuar njė lloj getoizimi komunikativ sakohė qė "pranon" nė gjirin e vet kryesisht ata qė kanė prirje pak a shumė tė pėrbashkėta dhe interesa tė ngjashėm. Rėnia nė monologun komunikativ (Shih : Artan Fuga "Monolog") nuk pėrjashton as mediat sociale, biles edhe mė shumė sesa mediat konvencionale. Nė qytetin virtual tė ngritur janė ngritur njėkohėsisht edhe mure tė lartė qė ndajnė "lagjet" e tyre si vagona treni apo si kuti sardelesh. Qeli burgjesh virtuale, ndėrkohė qė qyteti real ėshtė mė i hapur. Tė gjithė duken sikur jetojnė nė botėn e tyre, janė rehat nė universin e miqve tė tyre, dhe nuk pyesin pėr tė ndryshmit qė edhe ata kanė mbyllur me kyē qelat e tyre.

Politikanėt qė kanė ndėrtuar mediat e tyre sociale kanė bėrė shumė mirė, por vetėm nėse nuk bien nė iluzionin qė krijon fakti se atje ata ose nuk do tė kontaktojnė veēse miqtė e tyre, pra do tė riprodhojnė veten nė pasqyrė, ose armiqtė e tyre, pra ata qė do t'i paraqesin sikurse ata nuk janė, pra do t'iu krijojnė iluzionin se kritikat ndaj tyre janė sharje pa vlerė.

Do tė binin nga shiu nė breshėr duke ikur nga mediat konvencionale pėr tė shkuar te mediat virtuale sociale. Pėrdorimi i mediave tė reja me mendėsitė e propagandės nė mediat klasike, konvencionale, masive, ėshtė sa i dėmshėm aq edhe i rrezikshėm.

Prej kėtyre pesė rreziqeve duhet mbrojtur komunikimi nė mediat sociale nėse nuk dėshiron qė nė vend tė jetė njė mjet i fuqishėm aksioni social, tė bėhet mjet evazioni nė njė botė tė Pipi Corapegjatės, pra nė njė vend pėrrallash, larg realitetit.
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Part - time, nga Bujar Kapexhiu

Part - time, nga Bujar Kapexhiu

.