Kriza aktuale si njė mundėsi pėr tė ardhmen
nga Adri Nurellari
Njė ndėr gjėrat mė interesante qė kam mėsuar nga udhėtimi im i parė nė Kinė ka qenė fakti qė fjala krizė nė kinezēe pėrbėhet nga dy shenja, kuptimi i njėrės shenjė ėshtė rrezik, kuptimi i tjetrės ėshtė mundėsi. Kriza aktualisht detyron tė gjithė aktorėt ekonomikė tė tregohen mė nikoqirė, mė efikasė, mė tė kujdesshėm dhe mė tė matur, gjė qė nuk para ndodh nė situata bollėku e rritje ekonomike, kur kėta aktorė tregohen mė moskokėēarės e abuzivė.
Njė analizė e mirė dhe e sinqertė e krizės aktuale dhe bėrja e ndryshimeve tė duhura me pėrgjegjėsi e kurajė mund tė bėjė qė prej kėsaj situate tė zymtė ekonomike tė kalojmė nė njė ēlirim energjish dhe nė njė shfrytėzim mė efikas tė potencialit tonė ekonomik.

Kriza shpesh shėrben si njė katarsis pėr shumė aktorė ekonomikė joefikasė, tė cilėt nė kushte normale vegjetojnė e jetojnė pa ndonjė efikasitet, duke bllokuar burime e energji shumė tė vlefshme me kosto tė lartė oportune pėr ekonominė e vendit. Kriza do t’i detyrojė ta ndajnė shapin nga sheqeri ose tė pėrshtaten me sfidat e tė funksionalizohen ose tė "vdesin dhe nėpėrmjet kalbjes tė shėrbejnė si pleh" pėr daljen e bizneseve tė tjera. Fundja ekonomia e tregut funksionon me tė dyja, edhe parajsėn domethėnė fitimin, edhe me purgatorin qė nė kėtė rast ėshtė falimentimi. Falimentimi i shumė kompanive nuk duhet parė detyrimisht si ngjarje negative, ajo ėshtė njė lloj krasitje e hardhisė pėr tė shtuar frutat, duhet parė si dėshmi qė tregu mė nė fund po e bėn punėn e vetė, duke i hapur rrugėn mė tė aftit, mė tė talentuarit e profesionistit dhe duke penalizuar parazitėt, injorantėt dhe tė patalentuarit. 

Biznesi detyrohet tė kthejė vėmendjen tek ekonomia e prodhimit e jo mė tek ekonomia spekulative e tregtisė apo tek flluska e madhe e ndėrtimit, siē ka ndodhur deri nė fillimin e krizės.
 E njėjta gjė vlen edhe pėr sektorin publik, i cili falė rritjes ekonomike sė deritanishme dhe vendosjes sė disiplinės fiskale qė rriti tė ardhurat e buxhetit ndjeshėm, i bėnte shpenzimet pa ndonjė nikoqirllėk domethėnės. Tanimė shteti e kupton se nuk ekziston paraja publike, paraja nuk vjen nga hiēi, ekziston vetėm paraja e taksapaguesve. Kjo do tė thotė qė vėmendja e shtetit natyrshėm do tė kthehet tek shėndeti i taksapaguesve, pra te mundėsia e tyre pėr tė paguar taksa, si dhe tek administrimi me mė shumė kujdes i parave tashmė tė mbledhura. Mė pak para nė dorėn e shtetit do tė thotė mė pak hapėsirė pėr t’i shpėrdoruar ato dhe nevoja pėr kredi nga institucionet ndėrkombėtare si FMN e Banka Botėrore shoqėrohen edhe me kushte mė rigoroze pėr pėrgjegjėsi, transparencė e kujdes me administrimin e parave tė buxhetit shtetėror dhe presion pėr uljen e borxhit publik. Po ashtu, ky shtrėngim do tė thotė qė shteti detyrohet tė lėrė mė shumė hapėsirė pėr sektorin privat, duke kėrkuar mundėsi tė reja pėr partneritetin privat publike. Njė gjė e tillė u vu re nga propozimi i para disa ditėve pėr tė lėnė monumentet tona kulturore me koncesion nė dorėn e biznesmenėve, duke eksploruar burime tė reja tė ardhurash dhe duke vendosur kushtin qė bizneset tė kujdesen rigorozisht pėr mirėmbajtjen e tyre. 

Kuptohet qė pėr tė rritur tė ardhurat, shtetit do t’i duhet tė sakrifikojė sistemin e patronazhit e klientelizmit e tė vendosė disiplinė pėr pagesėn e tatimeve e doganės edhe ndaj atyre bizneseve me lidhje politike ndaj tė cilėve, deri tani ėshtė shkelur syri. Kjo gjė do tė kthente edhe konkurrencėn e ndershme nė treg, duke ēliruar energji tė reja nė ekonomi. 

Por ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė fakti qė aktorėt shtetėrorė vetėdijėsohen nga kjo krizė se Shqipėria s’mund tė vijojė me improvizime me sajimin e politikave aty pėr aty pėr tė arnuar problemet qė dalin me thellimin e borxhit tė brendshėm e tė jashtėm apo me ndonjė privatizim tė ngutur. Kjo krizė e ka bėrė tė qartė qė ekonomia jonė nuk mund tė administrohet me qasjen e zjarrėfikėsit qė angazhohet sa herė bie zjarri, por kėrkon politika tė qėndrueshme e vizionare ekonomike.
Konkretisht qeveria dhe opozita kanė vėnė nė pah nevojėn pėr rimėkėmbjen e bujqėsisė dhe prodhimin vendas tė ushqimit duke ulur varfėrinė, zbutur deficitin tregtar dhe duke siguruar tė ardhura mė tė qėndrueshme pėr fermerėt dhe shtetin. Kjo gjė mund tė ishte njė mundėsi e pėrkryer pėr tė krijuar njė konsensus tė gjerė kombėtar pėr tė siguruar njė reformė legjislative, pėr tė zgjidhur njėherė e mirė ēėshtjen e pronės nė Shqipėri. Kjo gjė kėrkon kurajė, sepse do lėrė tė pakėnaqur shumė njerėz, ama nuk do ketė kosto elektorale pėr asnjė parti, nėse bėhet nė mėnyrė unanime dhe do t’i vlejė shumė Shqipėrisė. Pėr tė mirėn e Shqipėrisė kompromisi mes qeverisė dhe opozitės nuk duhet tė kufizohet vetėm tek emėrimi i titullarėve, por te reformat thelbėsore qė vendosin pėr tė ardhmen e vetėm. Jo vetėm potenciali i bujqėsisė, por edhe i turizmit dhe industrisė lidhen drejtpėrsėdrejti me problemin e pronave.
Po ashtu, kjo krizė duhet tė sjellė nė vėmendje burimet e nėntokės sonė dhe duhet qė tė shtyjė pėr vėnien nė eficencė tė plotė tė pasurive tona minerare, tė cilat pėr momentin janė tė hapėrdarė njėsoj si ngastrat e tokės sonė tė bukės, nė qindra duar.
E njėjta gjė mund tė thuhet pėr hidro-energjetikėn duke sjellė presion qė tė zhbllokohet ky potenciali i madh yni pėr tė thithur investime tė huaja nė kėtė sektor delikat. Fatkeqėsisht lėnia e shumė pasurive tona nė duart e biznesmenėve shqiptarė, tė cilėt nuk kanė as para dhe as kapacitete menaxheriale e teknike, ka bėrė qė ato tė flenė me njė kosto oportune tė pallogaritshme pėr ekonominė tonė. Tanimė nga zorri i krizės do na duhet qė kėto pasuri e mundėsi tė zgjohen, pasi sipėrmarrėsit shqiptarė edhe pse kanė licencat, s’kanė para pėr t’i vėnė nė shfrytėzim e pėr rrjedhojė, do duhet qė tė thithet kapital i huaj.

Kur bėhet fjalė pėr nevojėn e dėshpėruar qė kemi ne sot pėr investime tė drejtpėrdrejta tė huaja, nė plan tė parė del edhe njė ndėr kushtet kryesore qė kėrkon biznesi ndėrkombėtar, pėr tė hyrė nė njė vend tė vogėl si yni dhe ai ėshtė sundimi i ligjit. Nė tė tilla kushte, do tė rritet edhe incentiva ekonomike qė legjislacioni ynė, procedurat e rregullat, struktura institucionale dhe gjyqėsori tė bėhen sa mė efikasė dhe tė pėrshtatshėm pėr tė arritur standardet e larta qė kėrkohen nga bizneset ndėrkombėtare.

Me pak fjalė, kriza duhet tė na shėrbejė si njė dush i ftohtė pas njė dehje tė thellė, tė na shėrbejė njė lloj agjėrimi i mirėfilltė pėr tė eliminuar toksinat e ekonomisė pėr ta bėrė atė mė tė shėndetshme dhe tė ndershme. Ēėshtja ėshtė nėse lidershipi ynė do tė zgjedhė dimensionin e mundėsisė nga kjo krizė, pėr tė bėrė njė rimėkėmbje tė saj apo thjesht do ta lėshojė nė njė rrezik qė mund tė shndėrrohet nė rrezik fatal.
(Gazeta Shqip)
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga ky opinionist
 
Kujdes se e ha burgun ...

Kujdes se e ha burgun ...