Doni tė mėsoni ditėn kur do vdisni?
Pëlqej
Abonohu pėr lajmet me e-mail:
E-maili juaj:      Tani, kontrolloni e-mailin tuaj dhe konfirmoni abonimin!
Shkencėtarėt kanė zbuluar njė ndryshim gjenetikndikon kaq shumė te trupi i njeriut, sa mund tė parashikojė kohėn kur njė person mund tė vdesė. Ekipi amerikan e zbuloi ndryshimin gjenetik krejt rastėsisht, teksa hetonin mbi zhvillimin e sėmundjeve tė Parkinsonit dhe Alzheimerit.

Ata morėn nė analizė disa 65-vjeēarė tė shėndetshsėm, tė cilėve iu bė vlerėsim nė bazė vjetore neurologjik dhe psikiatrik. Si pasojė, kėrkuesit zbuluan njė molekulė nė afėrsi tė njė gjeni qė njihet me emrin "Period 1" dhe ajo ishte e pėrbėrė ose nga adenina (A) ose nga guanina (G).
Tipi A ishte mė shpeshtė dhe duke qenė se njerėzit kanė dy kromozome, mundėsia pėr tė pasur dy A ėshtė 36 pėr qind, pėr tė pasur dy G ėshtė 16 pėr qind e pėr tė pasur AG ėshtė 48 pėr qind. Zbulimi po ashtu tregon se ata me AA zakonisht zgjoheshin 1 orė pėrpara se ata me GG, ndėrsa ata qė kanė AG zgjoheshin diku midis. Nė tė njėjtėn kohė, personat me AA apo AG kanė mė shumė gjasa tė ndėrrojnė jetė nė orėn 11 tė paradites, ndėrsa ata me GG nė orėn 6 tė pasdites.




"Ajo po ashtu ndikon edhe se kur do tė ndodhė ataku kardiak apo goditja cerebrale. Pra, ka njė gjen qė parashikon se nė ēfarė ore tė ditėsh do tė ndėrrojmė jetė; fatmirėsisht nuk pėrcakton ditėn apo datėn", shprehet drejtuesi i studimit, Andrew Lim nga Departamenti i Neurologjisė nė qendrėn mjekėsore "Beth Israel Deaconess" nė Boston. /albeu.com/
Shtuar më 19/11/2012, ora 13:23
Kapedan Halimi
e Hënë 19 Nëntor 2012, Ora 16:52
zbulim se ju llafe.....!!!?
ema cama
e Martë 27 Nëntor 2012, Ora 17:34
kot ate nuk e di asnje
beni beni
e Premte 30 Nëntor 2012, Ora 15:14
....... se lirohesh - i thone ktij muhabeti..
enny enny
e Hënë 18 Mars 2013, Ora 16:50
Ate nuk e percakton njeri pervec zotit.
enny enny
e Hënë 18 Mars 2013, Ora 16:52
Ate nuk e di njeri,pervec zotit
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga kjo kategori