Si ta mirėmbajmė kompjuterin?
Pëlqej
Abonohu pėr lajmet me e-mail:
E-maili juaj:      Tani, kontrolloni e-mailin tuaj dhe konfirmoni abonimin!
Kompjuteri ėshtė njė objekt, i cili sot mundet tė gjendet shumė lehtė nė shtėpinė e kujtdo. Por pėrveē kostos sė blerjes, ai ka njė kosto tjetėr, atė tė rregullimeve nga dėmtimet apo problemet e shpeshta qė ka.

Probleme tė cilat sigurisht vijnė nga pakujdesia, por edhe nga viruset e ndryshme qė nga interneti arrijnė tė futen ne kompjuterin tonė. Kėto probleme mundet tė kthehen edhe nė njė “makth” kur bėhen tė shpeshta.

Njė “makth” jo vetėm pėr stresin e lartė tė rregullimit, por edhe pėr koston e lartė tė tij.

Problemet mė tipike tė familjarėve janė riformatimi i shpeshtė i kompjuterit dhe problemet me viruset e ndryshme qė marrin kur lundrojnė pėr orė tė gjata nė internet.

Por si mundetkompjuteri nė shtėpi tė jetojė mė gjatė pa pasur qindra probleme? Ja disa kėshilla se si tė mirėmbahet kompjuteri nė familjen e kujtdo:

1. Instalimi i njė antivirusi
Ėshtė shkaku kryesor i problemeve tė shumta qė mund tė ketė njė kompjuter nė shtėpi. Viruset janė njė rrezik i hapur, i cili rrezikon kompjuterin tonė nė ēdo moment, kur ne jemi nė internet apo kur pėrdorim mjete tė ndryshme tė jashtme si CD, USB, etj.
Nė mėnyrė absolute duhet instaluar njė antivirus nė kompjuterin personal. Mundėsisht, do tė ishte mirė qė ai tė kishte tė dyja opsionet; atė tė “Firewall” dhe “Anti Spam”. Njėra do tė mundėsonte njė mbrojtje direkte nga viruset, ndėrsa tjetra do tė ishte njė mbrojtje pėr e-mail (mesazhet elektronike). Ky antivirus do tė siguronte njė sistem operativ tė pastėr nga viruset dhe do bllokonte shumicėn e sulmeve nga kėta viruse. Por antivirusi duhet tė rifreskohet (me update) tė herėpashershėm.

2. Instalimi i ekstensioneve
Kushdo mund tė ketė parė pėrgjatė kohės qė lundron nė internet faqe tė ndryshme reklamash, tė cilat hapen krejt papritur, pasi ke klikuar nė ndonjė vend. Kėto faqe mund tė bėhen tepėr tė bezdisshėm, por gjithashtu mundet tė vejnė nė rrezik kompjuterin e kujtdo, pasi mundet tė kthehen nė rrezik virusesh apo sulmesh. Kjo do tė na mundėsonte njė mbrojtje tė drejtpėrdrejtė, nga reklamat e ndryshme tė cilat shfaqen nė shumė faqe qė shohim nė internet. Ata ndryshe quhen “Ad blocker”. Ato janė tė disponueshme pėr browser qė mundėsojnė lundrimin nė internet.

3. Rifreskim (Update) i shpeshtė i sistemit
Kjo do tė na mundėsonte njė sistem operativ mė efikas dhe mė tė sigurt. Rifreskimi apo “apdejtimi” i shpeshtė do tė siguronte njė mbrojtje mė efikase nga viruset dhe problemet e ndryshme tė sistemit. Kėto ndryshe quhen “vrimat e sigurisė”.

4. Program pastrimi
Mbingarkesa dhe puna tepėr e ngadaltė e kompjuterit e ka njė shpjegim; skedarėt janė plotė. Ēdo kompjuter duhet tė mbajė njė program tė brendshėm pastrimi, i cili do tė mundėsonte njė performancė mė tė mirė tė kompjuteri. Kjo pėr shkak se skedarė tė ndryshėm tė kompjuterit, tė cilėt mbledhin informacione nga mė tė ndryshmet, mbingarkohen dhe shkaktojnė njė ngadalėsim tė punės sė kompjuterit. Pėr shembull, programi i pastrimit do tė mundėsonte njė pastrim tek “tempet” apo skedarėt e pėrkohshėm. Ai do tė pastronte regjistrat, do tė hiqte programet e vjetra, tė cilat nuk ishin mė tė nevojshme pėr pėrdoruesin.

5. “Back Up”
Kur bėn njė riformatim tė kompjuterit, atėherė mundet t’i thuash “lamtumirė” njė pjese tė dokumenteve personale qė ndodhen nė tė. Por pėr ta mėnjanuar kėtė gjė ka njė mėnyrė. Duhet tė krijohen “Back Up” apo ndryshe tė kopjohen dokumentet e nevojshėm nė njė USB apo njė hard disk tė jashtėm. Nė kėtė mėnyrė, ēdokush do tė mėnjanonte atė rrezikun e humbjes sė dokumenteve tė ndryshėm. Sot edhe nėse nuk ke njė USB pėr momentin, atėherė mund tė pėrdorėsh ato qė ofrohen nė internet, tė cilat kanė kapacitet 2 Gb (Gigabyte) dhe qė janė pa pagesė.

6. Program monitorimi
Kompjuteri ka nevojė edhe pėr njė program monitorimi, i cili do tė mundėsonte njė monitorim tepėr efikas tė gjendjes sė pjesėve tė ndryshmekompjuterit. Pėr shembull, ai do tė shihte nė ēdo moment temperaturėn e CPU-sė apo procesorit. Gjithashtu, do tė kontrollonte nė mėnyrė frekuente edhe bordin. Po kėshtu, do tė shihte edhe numrin e rrotullimeve tė fareve apo siē njihen ndryshe tė freskueseve apo ftohėseve. Duhet theksuar se kompjuteri ka nevojė pėr njė investim tė mirė nė sistemin e ftohėseve, pėr t’i ndėrruar ato me mė tė mirė. Programi i monitorimit do tė sillte edhe njė performancė mė tė mirė tė kompjuterit.

7. Ndryshimi i pjesėve tė ndryshmekompjuterit
Sigurisht, nėse ėshtė e mundur, mundet qė pjesė tė ndryshme tė ndėrrohen apo tė ndryshohen me pjesė mė tė mira. Pėr shembull, mund tė rritet kapaciteti i ramit, pėr tė marrė njė performancė mė tė mirė tė kompjuterit. Vendosja e njė hardisku tė ri nė paralel me tjetrin (raid). Gjithashtu, mund tė vendoset njė version mė tė ri tė Biosit, (Firmware upgrade).

8. Bateria
Nė Shqipėri, problemi i energjisė elektrike ėshtė i pranishėm nė ēdo moment. Ndėrprerja e energjisė, rrezikon qė dokumentet tė humbasin dhe kompjuteri rrezikon dėme tė ndryshme. Por gjithashtu edhe luhatjet e shpeshta tė tensionit, do tė ēonin nė njė prishje tė sistemit. Ēdo kompjuteri i nevojitet njė bateri. Do tė ishte e pėrkryer tė kishim njė bateri tė menaxhueshme, e cila do tė mundėsonte fikjen e kompjuterit nė mėnyrė automatike kur tė hiqej rryma elektrike, edhe pse nuk do ishte nė shtėpi. Bateria do tė mundėsonte qė tė pėrdorej kompjuteri edhe nė momentet qė nuk ka energji elektrike nė shtėpi, pra ai nė kėtė kohė mund tė mbyllė ēdo gjė dhe tė fik kompjuterin sipas mėnyrės mė tė mirė. Gjithashtu, mėnjanohet rreziku i uljeve tė shpeshta tė tensionit.

9. Pastrimi i shpeshtė
“Duhet pasur parasysh qė kompjuteri duhet tė pastrohet nė ēdo moment, pasi ai mbledh brenda saj pluhurin e shtėpisė, por edhe lėkurėn e njerėzve. Po ta hapėsh njėsinė qendrore, do tė shohėsh njė pluhur i cili ėshtė i llahtarshėm. Ky pluhur mund tė sillte probleme tė ndryshme dhe njė performancė jo tė mirė tė kompjuterit”. Si mund ta pastrosh? Nuk mjafton thjesht njė copė lecke e pastėr, por duhet njė kompresor. Ata qė merren me kompjuter, e pastrojnė herė pas here atė me njė kompresor.

10. Tastiera: “Parajsa” e mikrobeve
Njerėzit pėrgjatė pėrdorimit tė kompjuterit kanė njė kontakt direkt, prekja me duar e “mouse” dhe tastierės. Pikėrisht kjo e fundit ėshtė njė rrezik mikrobesh. “Duhet pastruar tė paktėn dy herė nė muaj tastiera e kompjuterit. Kjo pėr shkak se, sipas njė studimi, tastiera ėshtė katėr herė mė e pisėt se njė WC. Si mund ta pastrosh? Ėshtė e thjeshtė. Tastet hiqen si tapa menjėherė. Me sa duket, tastiera pėrveē rrezikut tė shkatėrrimit, ka edhe njė rrezik tjetėr, atė tė higjienės vetjake, ndaj dhe duhet pasur parasysh kjo gjė. /balkanweb/
Shtuar më 09/04/2012, ora 15:33
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga kjo kategori
 
Part - time, nga Bujar Kapexhiu

Part - time, nga Bujar Kapexhiu

.