Vlorajt dhe Kanina
Pëlqej
Abonohu pėr lajmet me e-mail:
E-maili juaj:      Tani, kontrolloni e-mailin tuaj dhe konfirmoni abonimin!
FATOS BAXHAKU

Pas vdekjes sė Ismail Qemalit askush nuk e vuri nė dyshim se ai duhej tė varrosej nė Kaninė. Ishte e vėrtetė, ai vinte nga familja Vloraj, por deri nė fillim tė shekullit XX, familja e vjetėr fisnike, qė ishte zhvendosur ndėrkohė poshtė nė qytet, e konsideronte si “shtėpinė e vjetėr” Kaninėn, kėshtjellėn e vjetėr qė vigjilon mbi Gjirin e Vlorės.

Njė histori e lashtė

Disa gurė tė palatuar qė u gjetėn dikur nė themelet e njė kulle nė kala kanė shtyrė studiuesit tė mendojnė se Kanina ka qenė e banuar qė nė kohė antike, porse emri i saj nuk del gjėkundi. Nė kėtė zonė pėrmendet Aulona, Orikumi dhe Amantia si qytete antike. Kanina pėrmendet pėr herė tė parė nė shekullin X. Ajo pėrmendet nė disa dekrete perandorake bizantine, madje edhe nė eposin e njohur francez tė Rolandit. Kėshtjella ishte e vogėl, nė qendėr tė saj ishte ndėrtuar edhe njė kishė qė i qe kushtuar Shėn Mėrisė. Me kalimin e kohės Kanina u bė qendra e njė zone tė gjerė qė zbriste deri poshtė nė Aulonėn e vjetėr. E mbrojtur nga sulmet e piratėve dhe lakmitarėve, kėshtjella u jepte siguri banorėve tė saj dhe tė zonave pėrreth. Nė 1018 Kanina ishte seli e njė arkimandriti dhe bėnte pjesė ende nė ipeshkėvinė e Orikumit. Nė prill tė 1081-it normanėt, e komanduar nga Boemundi ia hoqėn nga zotėrimi perandorit Aleks I. Qė kėtej ata u shtrinė deri nė Sarandė, Butrint dhe nė zonėn e Lumit tė Vlorės. Vetė prijėsi norman, Robert Guiskardi, u mor me fortifikimin e kalasė dhe me ndėrtime tė tjera shtesė. Sundimi norman nuk zgjati shumė nė anėt e Kaninės. Shkruan Eqrem bej Vlora: “Si valėt qė pėrthyhen mbi buzėdet, qė venė e vijnė, ashtu erdhi dhe iku ky pushtim i huaj”.



Qė nga 1204 Kanina, nisi tė bėjė pjesė nė Despotatin e Epirit. Andej nga mesi i shekullit tė XIII vajza e despotit tė Epirit, Elena, u martua me Mafred Hohenshtaufen, Mbret i Napolit. Kanina ishte pjesė e pajės e ndaj nė kala mbėrriti njė kapiten nga Napoli, qė asokohe quhej “castellan”. Ky “castellan” quhej Jacques de Baligny. Kur Karli Anzhi zuri vendin e Manfredit nė oborrin mbretėror tė Napolit ky duhej tė dorėzonte ēelėsat e kėshtjellės, porse Jacques nė Kaninė na paska qėlluar kokėfortė. Kėshtu qė fisniku nga larg qėndroi edhe pėr tre vjet tė tjera nė kėshtjellė. Shkruan Eqrem bej Vlora: “Nė kalanė e Kaninės, pas Jaques de Baligny u emėruan edhe shtatė kastelanė tė tjerė qė qeverisėn vendin nė namė tė anxhovinėve qė nė vitin 1284. Mbas kėsaj date punėt e mbretit tė Napolit nė Vlorė e nė rrethin e saj filluan tė keqėsohen edhe nuk sundoi dot mė zyrtarisht ndonjė kastelan nė Kaninė”.

Kur perandori bizantin, Androniku II (1296-1341) ribashkoi Despotatin e Epirit me perandorinė, Kanina iu kthye sundimit bizantin. Ndėrkohė, shkruhet se vendi nuk ishte mė ai fshati i harruar i dikurshėm. Kishte njė popullsi prej 7000 shtėpish dhe gjashtė apo shtatė kisha. Nė 1345-n serbėt e Car Stefan Dushanit pushtuan Vlorėn dhe Kaninėn. Ky sundim do tė vazhdonte, me ndonjė ndėrprerje deri nė 19 qershor tė 1417-s. Nė kėtė ditė njė trupė e vogėl osmane, e komanduar nga Hamza bej Evrenozi hyri nė kėshtjellėn e vjetėr. Dy ditė mė parė kishte pushtuar Vlorėn. Kur turqit hynė nė kėshtjellė e gjetėn atė tė braktisur. Banorėt ishin larguar sė bashkė me Rugjinėn, sundimtaren e fundit vendase. Gjatė gjithė periudhės deri nė pushtimin e plotė tė Shqipėrisė Kanina u shndėrrua nė njė bazė tė rėndėsishme ushtarake osmane, megjithėse edhe kėtu sundimi kalonte herė nė dorė tė osmanėve e herė nė dorė tė kryengritėsve vendas. Pikėrisht nė Kaninė ishte qendra e sanxhakut tė Vlorės. Nė 1479 u emėrua si sanxhakbej njė nga figurat mė tė njohura tė mesjetės osmane: Xhedik Ahmed Pasha. Ky i nisi nga Kanina ekspeditat e tij drejt brigjeve pėrballė qė shkuan qė nga Otranto e deri nė Leēe. Kur Mehmeti II, i quajturi “Fitimtari”, dha shpirt atėherė vendin e tij e zuri i biri, Bajaziti II. Ky kishte prej kohėsh armiqėsi me Xhedik Ahmet pashėn. Nė 1482 pashai i famshėm dhe i biri u vranė nė afėrsi tė Durrėsit. Sipas Eqrem bej Vlorės varret e tė dyve deri nė 1939 ishin ende nė njė varrezė tė vjetėr nė Durrės. Nė 1485 Bajaziti I emėroi si sundimtar nė Vlorė e Kaninė dhėndrin e tij, Gjegju Sinan Pashėn, i cili ishte njėkohėsisht edhe admiral i flotės turke nė Adriatik, dhe kėtu nis tė hyjė nė lojė familja e Vlorajve, prej nga doli “plaku i Pavarėsisė”, Ismail Qemali.



Nga legjenda te e vėrteta

Njė gjenealogji tė familjes Vlora ka lėnė pas vetė Eqrem beu, pinjoll i shquar i saj, nė kujtimet e tij tė botuara sė pari nė gjermanisht. Eqrem beu na transmeton njė legjendė tė pėrhapur nė shekullin XIX sipas sė cilės i pari i familjes Vlora vinte nga Kanina. Ai ishte njė djalė i krishterė, i cili u shndėrrua nė mysliman nė kohėn kur turqit pushtuan Kaninėn. Sipas legjendės, djali mori emrin Mehmet bin Abdullah.

Eqrem beu vė buzėn nė gaz me ironi kur kujton se tė parėt e tij i mėshonin fort versionit tė prejardhjes anadollake nga Gjegju Sinan Pasha. “Kėshtu e kėrkonte asokohe politika dhe moda – shkruan ai – sepse nuk ishte aspak e hijshme qė njė ‘derė’, e cila pėr katėr shekuj me radhė kishte qenė mėkėmbėse e sulltanit nė vend, ta ketė prejardhjen prej njė tė krishteri tė rėndomtė e tė panjohur nga malet e Labėrisė”.

Prejardhja nė tė cilėn vetė Eqrem beu duket se beson vėrtet ėshtė kjo: “Burime turke tregojnė se nė vitin 1422, korsarė dalmatinė kapėn nė Adriatik njė anije, me tė cilėn po udhėtonin pėr tė marrė pjesė nė njė ceremoni martese nė Italinė e Jugut, njė djalosh me tė motrėn. Kėta tė rinj u nxorėn nė tregun e Vlorės ku u blenė prej kėshtjellarit (dizdarit) tė Kaninės, Mehmet bin Abdullah, i cili i ktheu nė fenė islame dhe u dha emrat Ahmet dhe Aishe. Kėshtjellari, Ahmetin e ri ia ēoi si dhuratė vezirit tė madh, Isak Pashės (qė kishte si kumbar shqiptarin Pasha Jijit), ndėrsa vajzėn e mori vetė pėr grua. Nga kjo martesė duhet tė ketė lindur Gegju Sinan Pasha. Fakti qė nė 1501 ai ndėrtoi njė teqe (bektashiane) dhe pėr vete njė seli nė kala (1498), e cila ka qenė nė kėmbė deri para 50 vjetėsh, mund tė ishte njė dėshmi se ai kishte lindur nė Kaninė. Sinan Pasha mbeti i vrarė nė njė betejė detare midis flotės turke dhe njė flote armike (mbase napoletane apo veneciane), qė kishte depėrtuar nė Gjirin e Vlorės mė 26 prill 1503 dhe u varros nė njė tyrbe tė vogėl nė oborrin e teqesė sė ndėrtuar prej atij vetė. Pas vdekjes sė tij sanxhakbej u emėrua i biri, Mehmet beu, por nė vitin 1515, me urdhėr tė vezirit tė madh, Ajaz Pashės (edhe ky vlonjat), shkarkohet ‘pėr paaftėsi’. Pas tij, si mėkėmbės i sulltanit, erdhi i vėllai, Hysen beu. Por edhe ky ra gjatė rrethimit tė Rodosit (1522). Me lutjen e popullsisė, si sanxhakbej (1524) u emėrua pėrsėri Mehmet beu, qė jetonte nė ēifligun e tij tė vogėl nė Qishbardhė. Pas vdekjes sė Mehmetit (ai u varros nė anėn e djathtė, nė tyrben e tė atit) erdhi i biri, Kara Sinan Pasha (1538), pėr shpirtmadhėsinė e tė cilit shkruajnė aq shumė kronikat e kohės. Pas Kara Sinan pashės deri nė 1828 (sanxhakbej Sulejman pasha) ne gjejmė pothuaj pa ndėrprerje 18 anėtarė tė kėsaj shtėpie nė ofiqin e mėkėmbėsit tė Sulltanit nė Vlorė…”.

(Pėr kėtė shkrim u cituan tė dhėna nga: Eqrem bej Vlora, Kujtime, Vėllimi II, SHLK, Tiranė 2001; Eqrem bej Vlora, Kalaja e Kaninės dhe shkrime tė tjera, Koēi, Tiranė 2004).
(Shqip)
Shtuar më 27/11/2012, ora 12:31
Shkruani komentin tuaj!
Të fundit nga kjo kategori
 
Part - time, nga Bujar Kapexhiu

Part - time, nga Bujar Kapexhiu

.